Sekmadienį pereisime prie vasaros laiko

Lietuva pereina prie vasaros laiko. Sekmadienį, trečią valandą nakties, laikrodžių rodykles reikės pasukti viena valanda į priekį.

Pagal vasaros laiką Lietuva gyvens septynis mėnesius, kol paskutinį spalio sekmadienį, spalio 29-ąją, vasaros laikas bus atšauktas.

Laikas dukart per metus keičiamas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vasaros laiko susitarimų. Sezoninis laikas įvedamas daugumoje Senojo žemyno valstybių ir nemažai kitų pasaulio šalių.

Lietuvoje vasaros laikas buvo pradėtas įvedinėti dar sovietmečiu, 1981 metais. Atkūrus nepriklausomybę šios taisyklės taikymas išliko iki 1999 metų rudens, kai ją panaikino Rolando Pakso vadovaujama Vyriausybė. Tačiau 2003-iųjų pavasarį Ministrų kabinetas, vadovaujamas Algirdo Brazausko, sugrąžino vasaros laiko įvedimą. Buvo atsižvelgta į Europos Sąjungos (ES), į kurią tuomet rengėsi stoti Lietuva, rekomendacijas.

Pirmą kartą idėją, kad persukant laikrodžio rodykles galima "pailginti" dieną ir sutaupyti elektros energijos, dar 1784-aisiais iškėlė amerikietis išradėjas ir politikas Bendžaminas Franklinas (Benjamin Franklin). Jo teigimu, žmonės švaisto šviesųjį paros laiką vasaros rytais gulėdami lovoje, o pasukus laikrodžius valanda į priekį būtų išlošiama viena šviesi vakaro valanda.

Kai kurios valstybės vasaros laiką įsivedė dar XX a. pradžioje. Pirmojo pasaulinio karo metais pirmieji tai padarė anglai - pristigus kuro ir degalų nuspręsta efektyviau panaudoti saulės šviesą. Kai kuriose Europos šalyse vasaros laikas buvo įvestas 1973 metais, kai pasaulį ištiko naftos krizė ir buvo stengiamasi taupyti elektros energiją.

Pirmoji ES direktyva dėl vasaros laiko buvo priimta 1980-aisiais. Dabar ES direktyva, numatanti vasaros ir žiemos laiką, galioja neribotai.

Europos Komisija yra paskelbusi ataskaitą apie sezoninio laiko poveikį įvairioms ūkio šakoms ir kitiems sektoriams. Ji buvo parengta pagal ES narių pateiktą informaciją - nė viena valstybė nepareiškė noro atsisakyti vasaros laiko.

Tačiau iki šiol nesutariama, ar verta daryti žalą sveikatai dėl menamos naudos taupant energiją, nors ryškaus teigiamo ekonominio efekto esą nėra. Didelei daliai žmonių būna sunku prisitaikyti prie naujo laiko.