34 politinėms partijoms leista dalyvauti rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Teisingumo ministerija penktadienį informavo Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) apie Lietuvoje veikiančias politines partijas, kurios atitinka įstatymų reikalavimus ir gali siekti dalyvauti rudenį rengiamuose rinkimuose.
Pagal Seimo rinkimų įstatymą prasidėjus kandidatų sąrašų pateikimo terminui, Teisingumo ministerija per vieną dieną VRK reikalavimu oficialiai patvirtina, kokios partijos yra įregistruotos, kokių partijų narių skaičius atitinka įstatymų reikalavimus, kokių partijų veikla yra sustabdyta ar nutraukta.
Teisingumo ministerijos rašte VRK pažymima, kad 34 politinės partijos yra įregistruotos Juridinių asmenų registre ir jų narių skaičius atitinka Politinių partijų įstatymo reikalavimus.
Anot ministerijos, tikrindama naujai šiemet besisteigusių politinių partijų dokumentų atitikimą įstatymams, Teisingumo ministerija pastebėjo tendenciją, kad politinės partijos vis dažniau steigiamos suvažiavimuose didelei daliai būsimos partijos narių jame dalyvaujant ne asmeniškai, o perdavus įgaliojimus. Atstovavimas yra numatytas kaip teisė, tačiau kartais pasitaikė ir protingumo principą peržengiančių atvejų, pavyzdžiui, kai vienas asmuo steigiant partiją turi daugiau nei pusę visos partijos narių įgaliojimų.
"Tokiu atveju priimant sprendimus dėl partijos steigimo realiai sprendžiamąją galią įgyja vienas žmogus, turintis daugumą įgaliojimų. Kadangi įstatyme iki šiol nebuvo numatyta, kiek daugiausia įgaliojimų leidžiama turėti steigiant politinę partiją, būtų tikslinga nustatyti apribojimus vieno asmens turimų įgaliojimų skaičiui bei įtvirtinti tiesiogiai steigiamajame susirinkime dalyvaujančių minimumą. Abiem atvejais tai galėtų būti 1/4 steigėjų", - ministerijos išplatintame pranešime cituojamas teisingumo ministras Remigijus Šimašius.
Šias nuostatas ministerija siūlys įtvirtinti Seime svarstant jos parengtas Politinių partijų įstatymo pataisas. Šiuo metu šiame įstatyme įtvirtinta, kad politinei partijai įsteigti būtina turėti ne mažiau kaip 1000 steigėjų - pilnamečių Lietuvos piliečių.
Ministerija, kaip atitinkančias Politinių partijų įstatymo reikalavimus, patvirtino šias partijas: Darbo partiją, Demokratinę darbo ir vienybės partiją, "Drąsos kelias" politinę partiją, Emigrantų partiją, Kovotojų už Lietuvą sąjungą, Krikščionių partiją, Leiboristų partiją, Liberalų ir centro sąjungą, Lietuvos centro partiją, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partiją, Lietuvos lenkų rinkimų akciją, Lietuvos liaudies partiją, Lietuvos pensininkų partiją, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį, Lietuvos rusų sąjungą, Lietuvos socialdemokratų partiją, Lietuvos socialdemokratų sąjungą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, Lietuvos žmonių partiją, partiją "Jaunoji Lietuva", partiją Tvarka ir teisingumas, politinę partiją "Lietuvos sąrašas", politinę partiją "Lietuvos žaliųjų sąjūdis", politinę partiją"Sąjunga Taip", politinę partiją Profesinių sąjungų centras, politinę partiją Rusų aljansas, Respublikonų partiją, Socialistinį liaudies frontą, tautinę partiją Lietuvos kelias, Tautininkų sąjungą,Tautos vienybės sąjungą, Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus, Žemaičių partiją, Žemaitijos partiją.
Partijų, kurios yra įregistruotos Juridinių asmenų registre, tačiau Teisingumo ministerijai iki 2012 m. kovo 1 d. savo narių sąrašų neteikė, ministerija negali patvirtinti jų narių skaičiaus atitikimo Politinių partijų įstatymo reikalavimams. Dėl to rudenį vyksiančiuose rinkimuose negalės dalyvauti Lietuvos humanistų partija, Lietuvos reformų partija, Lietuvos socialinio teisingumo sąjunga, Lietuvos žalioji partija, Respublikonų lyga, Smulkaus ir vidutinio verslo partija, Tautos pažangos partija.
Ministerija taip pat nusprendė likviduoti teisinį statusą turinčias Lietuvos nacionaldemokratų partiją, Lietuvos politinių kalinių partiją, Lietuvos ūkio partiją, Nepartinių judėjimą "Rinkimai 96".

Rašyti komentarą