Seimo nariai raginami paremti balsavimą internetu

Kadangi 75 proc. šalies gyventojų pritaria elektroniniam balsavimui internetu, inicijuojamas kreipimasis į Seimo narius, raginantis paremti elektroninio balsavimo įteisinimą.

Naujausiais rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" atliktos apklausos duomenimis, net trys ketvirtadaliai (75 proc.) Lietuvos gyventojų pritaria, kad Lietuvoje turėtų būti sudaryta galimybė rinkimuose balsuoti internetu. Daugiau nei pusė (56 proc.) apklaustųjų mano, kad didesnė dalis, 47 proc., jei būtų galimybė Seimo rinkimuose balsuoti internetu, pasirinktų ši balsavimo būdą, o balsavimą apylinkėse rinktųsi 37 proc. rinkėjų. Palankiau balsavimą internetu vertina miestų negu kaimo vietovių gyventojai.

Pasak Pilietinių iniciatyvų centro direktoriaus Girvydo Duoblio, elektroninio balsavimo eksperimentas buvo atliktas Lietuvos mokinių parlamento rinkimų metu.

"Eksperimentas parodė, kad, viena vertus, sąlygos elektroniniam balsavimui yra pribrendusios, kita vertus, yra ir daug įvairių problemų", - ketvirtadienį per spaudos konferenciją, kurioje pristatytas tyrimas dėl elektroninio balsavimo, kalbėjo G. Duoblys.

Jo teigimu, tikimasi, kad elektroninio balsavimo įteisinimas sudarytų galimybę dalyvauti rinkimuose Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems kitose šalyse, suteiktų progą balsuoti didesniam skaičiui negalią turinčių gyventojų, toks balsavimas paspartintų balsų skaičiavimo procesą ir rezultatų paskelbimą, sumažintų rinkėjų balsų pirkimo galimybę.

Tuo tarpu politologas Antanas Kulakauskas sako, kad verta pritarti elektroninio balsavimo iniciatyvai, tai esą gali žymiai padidinti rinkėjų skaičių, nors Estijos patirtis parodė, kad šis skaičius pasikeitė nežymiai. Elektroninis balsavimas pasitarnautų ir organizuojant referendumus.

"Tai žingsnis, kuris veda link turiningos demokratinės politikos kokybės, tai padidintų galimybę dalyvauti žmonėms ne tik renkant valdžią, atstovus ir delegatus, bet ir formuojant politiką, pareiškiant savo nuomonę dėl vieno kito Seime svarstomo įstatymo projekto, kurie domintų žmones", - kalbėjo profesorius A. Kulikauskas.

Kita vertus, politologo vertinimu, daugiausiai elektroninio balsavimo entuziastų yra tarp liberaliųjų partijų, bet elektroninis balsavimas greičiausiai sulauktų konservatorių ir socialdemokratų pasipriešinimo. Mat šios partijos lyderiauja, o įvedus elektroninį balsavimą gautų mažiau balsų negu kitos partijos, be to, šių partijų elektoratas yra vyresnio amžiaus žmonės, konservatyvesni. Politologas taip pat atkreipė į dėmesį į tai, kad, norint įvesti elektroninį balsavimą, reikėtų susirūpinti, kaip būtų užtikrinamas tokio balsavimo saugumas, slaptumas, Vyriausioji rinkimų komisija prieš rinkimus iš anksto turėtų žinoti, kas balsuos internetu ir kas tradiciškai.

Pilietinių iniciatyvų centras artimiausiu metu ketina pradėti rinkti parašus po kreipimuisi į Seimo narius. Visi norintieji paremti elektroninio balsavimo įteisinimą galės tai padaryti pasirašydami kreipimosi tekstą. Tikimasi, kad elektroniniam balsavimui pritars jei ne šios, tai jau kitos kadencijos Seimas.

Naujausia "Baltijos tyrimų" apklausa dėl elektroninio balsavimo Lietuvoje buvo atlikta šių metų balandžio 14-17 dienomis. Jos metu buvo apklausti 504 Lietuvos gyventojai nuo 18 metų.

Apie elektroninį balsavimą kalbos nerimsta jau kelerius metus, tačiau ši iniciatyva stringa Seime.

Anksčiau buvo skaičiuota, kad elektroninis balsavimas kainuotų apie 7 mln. litų. Tam esą būtų naudojamos ne biudžeto, o Europos Sąjungos lėšos.