Seime - ginčai dėl lytinių ląstelių donorystės ir embrionų šaldymo

Seime antradienį po pateikimo pritarta ir siūlymui leisti dirbtiniame apvaisinime lytinių ląstelių donorystę ir embrionų šaldymą, ir tai drausti. "Skirtingų požiūrių" klausimas bus sprendžiamas gruodžio 21 dieną.

Liberalcentristo Algio Čapliko siūlymui leisti lytinių ląstelių donorystę ir embrionų šaldymą po pateikimo pritarė 49 parlamentarai, prieš balsavo 14, susilaikė 23 Seimo nariai.

Priešingam siūlymui - drausti lytinių ląstelių donorystę ir embrionų šaldymą - pritarė 61 parlamentaras, prieš balsavo 3, susilaikė 30 Seimo narių.

"Mes su kolega Čapliku skirtingai suprantame, kas yra embrionas. Man embrionas yra gyvybė", - iš Seimo tribūnos kalbėjo "darbietė" Dangutė Mikutienė.

Čapliko siūlymas sulaukė parlamentarų kritikos dėl nesiūlomo kontrolės mechanizmo, kad embrionai nebūtų eksportuojami, parduodami ar net naudojami kosmetikos pramonėje, bei sankirtų su krikščioniškosiomis vertybėmis. Vienas apie tai kalbėjusių buvo konservatorius Rimantas Jonas Dagys.

'Sprendžiamos panašios vaisingumo, palikuonių susilaukimo problemos. Tai yra kilnus tikslas, bet kokiomis priemonėmis tai daroma? Turime remtis moralinėmis, krikščioniškomis vertybėmis. Man kaip žmogui katalikui ir gamtos mokslų daktarui nekyla abejonių, kad embrionas yra gyvas organizmas, ir mes kalbame apie jo teisę gimti. Visa kita yra embrionų žudymo filosofija", - sakė R. J. Dagys.

Tuo tarpu socialdemokratas Algirdas Sysas stebėjosi, kodėl norima drausti pasinaudoti mokslo pažanga šeimoms, kurios negali susilaukti vaikų.

"Jeigu mes apeliuojame į moralines krikščioniškas vertybes, tai jas reikia visados prisiminti, tada Seime priimami sprendimai būtų žymiai geresni. Mes kalbame apie pažengusį mokslą, bet viską darysime, kad jis šeimoms nepasitarnautų, ir mąstysime 19 a. vertybėms. (D. Mikutienės projekte - ELTA) pasigendu realios pagalbos šeimai. Jeigu mes kalbame, kad šeimai reikia padėti, kad tai neturi būti privilegija, kurie gali susimokėti už šią procedūrą, dėl to turi būti kompensuojama", - sakė A. Sysas.

"Darbiečių" projektas numato, kad embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į gimdą, o sukurtų embrionų skaičius negali viršyti trijų.

A. Čapliko projekte numatyta, kad embrionai būtų laikomi ir naudojami pagal partnerių raštu pareikštą valią ne ilgiau kaip penkerius metus. Vieno pagalbinio apvaisinimo metu į gimdą gali būti įdedama ne daugiau kaip trys embrionai.

"Darbiečiai" embrionų šaldymo draudimą grindžia tuo, kad atšildžius embrionus nemaža dalis jų žūva. Įstatymo projektas kaip alternatyvą embrionų šaldymo atsisakymui siūlo įtvirtinti normą, kad valstybė skatina kiaušialąsčių šaldymą.

Siūlydami drausti lytinių ląstelių donorystę D. Mikutienė ir Vytautas Gapšys apeliuoja į vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus ir būti jų globojamam. Esą problemos dėl to nekiltų, jei būtų sudaryta galimybė dirbtiniam apvaisinimui naudoti tik vaiko susilaukti norinčių tėvų lytines ląsteles.

Teikiamuose projektuose skiriasi ir maksimali moters amžiaus riba, iki kada galima atlikti dirbti apvaisinimą. "Darbiečiai" siūlo nustatyti, kad dirbtinis apvaisinimas gali būti taikomas ne vyresnei kaip 45 metų, o A. Čaplikas - ne vyresnei kaip 50 metų moteriai.

Dabar dirbtinio apvaisinimo sąlygas nustato sveikatos apsaugos ministro 1999 metų gegužės 24 dienos įsakymas "Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo". Įstatyme numatytas tik ne vyresnės kaip 45 metų moters apvaisinimas jos sutuoktinio ląstelėmis. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vaisingumo sutrikimų turi ir susilaukti vaikų be medikų pagalbos negali kas penkta vaisingo amžiaus pora.

Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra. Lietuvos statistikos departamento Namų ūkio tyrimo duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55 tūkst. vaisingo amžiaus šeimų.

Epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų ir kasmet jų padaugėja dviem tūkstančiais. Ši statistika rodo, kad apie 15-20 proc. visų Lietuvos šeimų yra nevaisingos ir negali susilaukti vaikų.

Tik mažiau nei pusė šių porų tiriasi, ketvirtadalis jų ieško specializuotos pagalbos ir tik maždaug 2 proc. porų įveikia finansinius bei kitus apribojimus ir siekia pagalbinio apvaisinimo.