Sąžiningiems globėjams - įstatymų užkardai

Teisinės peripetijos

Konstitucijoje įtvirtinusi nuostatą, kad vaikų pareiga - gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą, valdžia įstatymais sukūrė daugybę užtvarų, neleidžiančių deramai šią pareigą atlikti.

Savo prigimtinę teisę į tėvų globą neretai padorūs tautiečiai turi įrodinėti teismuose. Valstybė sudėjo užtvarus, kad jie nepasinaudotų neveiksnių senolių turtu, tad tenka gaišti galybę laiko lakstant po valdiškas institucijas, renkant įvairiausius raštus, įrodančius, jog jie verti globoti savo tėvus. Tai apsunkina ne tik vaikų, bet ir sergančių tėvų gyvenimą.

Klaipėdietė Vilma Volungevičienė, gegužės pradžioje palaidojusi savo mamą, šiandien apgailestauja dėl vieno - jog pastaruosius metus, norėdama palengvinti sergančios mamos gyvenimą, lakstė po valdiškas institucijas, kad išsirūpintų globėjos teises.

"Praradau tiek brangaus laiko, kurį galėjau praleisti būdama šalia jos. Viską dariau jos labui, tačiau išėjo atvirkščiai", - sakė ji.

Vaikščiodama po teismus praradau tiek brangaus laiko, kurį verčiau būčiau praleidusi šalia sergančios mamos

Nepaisant to, kad Vilma visą gyvenimą rūpinosi savo mama (antroji duktė gyvena užsienyje), jai, norint įgyti teisę atstovauti jos, tapusios neįgalia, interesams, teko pereiti tikrus kančios kelius.

Kai mamos sveikata pablogėjo, prie kitų ligų prisidėjo senatvinė demencija, moteris nusprendė parduoti jos butą ir nupirkti jai kitą, greta savojo, kad galėtų bet kada ją aplankyti ir būti šalia.

Mama norėjo parašyti įgaliojimą, kad duktė tvarkytų jos reikalus, bet notaras nepatvirtino. Teko kreiptis į teismą, kad šis pripažintų moterį neveiksnia.

Praėjusių metų rugpjūtį pajudėjusi teismų karuselė sustojo tik šių metų balandžio 3-iąją. Mat pasibaigus vienam teismui, prasidėjo kitas - kad galėtų rūpintis mamos reikalais, dukrai teko įrodinėti, jog ji gali būti motinos globėja.

Teko surinkti ir teisman pristatyti galybę popierių. Moteris turėjo gauti narkologo, psichiatro pažymas, įrodančias, jog ji yra sveika. Kad galėtų oficialiai globoti savo mamą, sutikimą turėjo duoti ir jos vyras. Kažkodėl reikšminga teismui pasirodė ir tai, kada yra gimę jos vaikai, kokias turi gyvenamąsias patalpas, kiek uždirba.

"Susidarė įspūdis, kad į mane visi žiūri kaip į potencialų vagį, kad visa sistema tarnauja tam, kad padoriam žmogui būtų kuo sunkiau", - savo išgyvenimus "Vakarų ekspresui" atskleidė Vilma.

Be to, anksčiau su teisėtvarka nesusidūrusiai Vilmai susidarė įspūdis, jog teisme "viskas užslaptinta, kad tik būtų sunkiau": niekas neteikia jokios informacijos, todėl privalai samdytis advokatą.

"Pagal Konstituciją tėvais turi rūpintis vaikai. Nepaisant to, sudaryta daugybė kliūčių šiai pareigai atlikti. Tik man vienai iš tikrųjų rūpėjo, kaip jaučiasi mano mama, tačiau teisinėse ceremonijose buvau priversta jaustis vos ne nusikaltėle", - sakė pokalbininkė.

Vienišų žmonių problema

Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės gydytojos, kasdien susiduriančios su itin sunkiais ligoniais, sako, jog vieniši pacientai įstatymų yra dar labiau nuskriausti: sergantis žmogus turi santaupų, nekilnojamąjį turtą, tačiau sunkiai susirgęs negali juo pasinaudoti, nes nėra parašęs tam įgaliojimo.

Medikės prisimena vienišą, giminių nei draugų neturėjusią pacientę, karo veteranę, kuri į ligoninę buvo atvežta po insulto, sunkios būklės. Nors ji turėjo butą, santaupų, tačiau jomis pasinaudoti niekas negalėjo, nes moteris nebuvo parašiusi įgaliojimo. Medikės bandė susisiekti su tolimais jos giminaičiais, gyvenančiais Kaliningrado srityje, tačiau nepavyko.

Šių problemų, mano gydytojos, nebūtų, jei pas mus būtų įprasta iš anksto pagalvoti apie ateitį, pasirūpinti įgaliojimu ir testamentu, kad senatvėje būtų prižiūrimas ir galėtų gyventi visavertį gyvenimą.

Daug piktnaudžiavimo atvejų

Liucija BAGAČIOVIENĖ, Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatė

Įstatymais nustatyta tokia tvarka, kad nebūtų piktnaudžiaujama bejėgiško žmogaus būkle, siekiant iš globos naudos sau. O piktnaudžiavimo atvejų - daug, teisininkai kasdien su jais susiduriame. Ir abejingumo, negailestingų tarpusavio santykių daug. Jei savanaudiškų žmonių būtų mažiau, gal ir teismas paprasčiau į šias bylas žiūrėtų.

Tik gal įstatyme saugiklių per daug pridėta, todėl nenuostabu, kad sąžiningi žmonės piktinasi ir jaučiasi taip, tarsi jais teismas nepasitikėtų.

Teisėjai turi daugiau dėmesio skirti šioms byloms, operatyviau jas nagrinėti. Nedovanotina, jei bylos nagrinėjimas užtrunka 9 mėnesius. Juk tuo laikotarpiu už gulintį ligonį niekas negali pakovoti, per tą laiką jis ir numirti gali.

Jei žmogus vienišas ir negali savimi pasirūpinti - juo turi pasirūpinti valstybė. Bet ji pasirūpina ne visada. Valstybės indėlis į šią sritį turi būti didesnis. Jei toks žmogus guli ligoninėje - medicinos įstaiga gali kreiptis į teismą dėl jo pripažinimo neveiksniu. Jei negali paskirti globėjo kandidatūros, ją parenka teismas.

Jei žmogus numato, kad juo gali tekti rūpintis - reikia parašyti įgaliojimą pas notarą, kad jo interesams, kai jam reikalinga globa, atstovautų koks žmogus - draugas, kaimynas ir panašiai.

Padėtis sudėtinga ir dėl to, kad pagal įstatymą globėju gali tapti kiekvienas, kuris yra veiksnus, sutinka juo būti ir pagal aplinkybes galės globotiniu pasirūpinti, o pareiškėju kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu - tik įstatymo griežtai nustatytų asmenų ratas (asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos institucija ir prokuroras).

Patartina visiems, susidūrusiems su šiomis problemomis, kreiptis į Savivaldybę dėl nemokamos pirminės ar antrinės teisinės pagalbos. Tikiuosi, kad suteikus teisinę pagalbą artimieji, siekiantys pasirūpinti bejėgiškos būklės žmonėmis, operatyviau įvykdys savo pareigą tiems, kurie patys pagalbos nebegali paprašyti.

Genovaitė PRIVEDIENĖ