Savivaldybių skola išaugo iki 1,32 mlrd. litų

Šį mėnesį ketverių metų kadenciją pradėsiančios naujos savivaldybių tarybos iš savo pirmtakų paveldės milijonines skolas, kai kur siekiančias daugiau nei pusę savivaldybės biudžeto.

2007 metų pavasarį, kai darbą pradėjo senosios kadencijos tarybos, šalies savivaldybių bendra skola sudarė 24,7 proc. bendro visų savivaldybių biudžeto. Dabar, kadencijai pasibaigus, ši skola išaugo iki 37,3 proc. ir yra 1,32 mlrd. litų.

Per pastarąją 4 metų kadenciją Vilniaus miesto biudžeto pajamos padidėjo, tačiau padidėjo ir skolos. 2006 metais skolinimosi limitas sudarė 41,6 proc. biudžeto, o dabar šoktelėjo iki 61,6 proc. visų gaunamų pajamų. Be to, tas pajamas ne visada pavyksta realiai suplanuoti. Ypač visuotinio nedarbo laikais. Vilnius, pavyzdžiui, pernai surinko tik 85,8 proc. planuotų pajamų.

Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorės pavaduotojas bei patarėjas savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais Rimantas Čapas, dienraščio "Respublika" paklaustas, kada savivaldybėms pavyks išsikapanoti iš skolų, atsakė:

- Šiais metais tikrai iš skolų neišbris. Didelė problema ne tiek pačios skolos, kiek pradelsti kreditoriniai įsiskolinimai. Todėl abejoju ir dėl 2012 metų, ar pavyks įsiskolinimus padengti, jei bus taip formuojami savivaldybių biudžetai. Pagrindinis savivaldybių pajamų šaltinis - gyventojų pajamų mokestis. Tačiau šiemet iš savivaldybių atimta 260 milijonų litų surinkto gyventojų pajamų mokesčio. Seimas priėmė tokį 2011 metų valstybės biudžeto įstatymą. Mes, asociacija, priešinomės, tokio įstatymo nepateisinome, bet į mus neatsižvelgė. Savivaldybės finansiškai skriaudžiamos. Naujausiais duomenimis, sudėtingiausia situacija dėl Vilniaus miesto biudžeto. Pradelsti kreditoriniai įsiskolinimai siekia 289 mln. litų. O visų savivaldybių pradelsti kreditoriniai įsiskolinimai - 381 mln. litų. Kaunas, pavyzdžiui, turi per 24 mln. pradelstų skolų. Tai nėra labai didelė skola. Areną Europos krepšinio čempionatui stato.

- Ar tik statomos arenos kai kuriuos didžiuosius miestus klampino? Gal atsižvelgiant į ekonomikos sunkmetį nevertėjo tiek planuoti darbų?

- Krizės metu buvo per daug optimistiški biudžetai. Gal šiemet, kai krizė praeina, Vilniui bus lengviau. Antras dalykas, ne vienus krizės metus buvo prievolė grąžinti į valstybės biudžetą dalį pinigų. Paradoksas! Krizė - ir dar turi grąžinti! Dėl to savivaldybės buvo priverstos didinti savo įsiskolinimus komerciniams bankams. Nes vėlavo atsiskaityti su įvairiomis bendrovėmis už atliktus darbus. Tikėsimės, kad situacija po truputį gerės.

- Bet kaip įklimpus į tokias skolas ji gali gerėti?

- Gal valstybė ne taip pjaus? Savivaldybės nėra skatinamos prisidėti prie ekonomikos nuosmukio mažinimo, greitesnio jo įveikimo. Neskatinamos kurti darbo vietų ir pačios užsidirbti. Savivaldybių biudžetų prognozuojamos pajamos yra ribojamos. Nustatoma, kad privalai turėti tik tiek pajamų ir nė lito daugiau. Jei peržengsi ribą, tuos perteklinius pinigus atims. Savivaldybėms neapsimoka nei nuomoti savo turtą, nei užsiimti kita pelninga ūkine veikla.

Savivaldybes į skolas įklampino ir įvairūs iš dalies Europos Sąjungos ar tik savo lėšomis vykdomi projektai. Vien Mažeikių rajono savivaldybė šiuo metu įgyvendina 26 įvairius projektus. Pagal Sanglaudos programą organizuoja regioninių ekonomikos augimo centrų plėtrą, nors pastaruoju metu visa Lietuvos ekonomika ritosi tik žemyn. Kitas Sanglaudos programos projektas taip pat ambicingas - "Prielaidų spartesnei ūkinės veiklos diversifikacijai kaimo vietovėse sudarymas". Nors iš kaimo vietovių emigruojantis jaunimas dar sparčiau diversifikuoja visą mūsų kaimo ūkinę veiklą. Mažeikių rajono savivaldybė taip pat įgyvendina projektą "Savivaldybės administracijos ir įstaigų darbuotojų žinių ir gebėjimų tobulinimas". Be to, reikėjo skirti lėšų Renavo dvaro sodybos rūmams pritaikyti viešojo turizmo reikmėms. Darbų buvo suplanuota daug, tačiau ir skolų liko daug.