Savivaldybės nepriims nė 100 pabėgėlių

Į paskutinį šiemet posėdį susirinkusi Lietuvos savivaldybių asociacijos valdyba, kurią sudaro 21 meras, nusprendė kreiptis į Vyriausybę, kad ši išaiškintų, kas bus atsakingas už pabėgėlių integraciją, koks bus finansavimo modelis, iš kur paimti laisvų vietų vaikų darželiuose ir t.t. Klausimų yra daugiau nei atsakymų. Be to, kaip „Vakaro žinias“ informavo Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, iš viso neaišku, kur tie 1105 nelegalai bus įkurdinti, nes norą priimti pabėgėlius išreiškė vos 17 savivaldybių. Visos kartu jos sutinka priimti mažiau nei 100 nelegalų.

Pasak R.Žakaitienės, per valdybos posėdį paaiškėjo, kad savivaldybės vis dar pasigenda aiškios informacijos apie pabėgėlių integraciją ir savo vaidmenį minėtame procese. Todėl nuspręsta kreiptis į Vyriausybę su prašymu parengti aiškų, visų institucijų funkcijas ir atsakomybę apibrėžiantį pabėgėlių integravimo planą, numatyti konkretų finansavimo modelį, finansavimą ir parengti savivaldybėms darbo su pabėgėliais rekomendacijas.

„Atlikus savivaldybių apklausą, tik 17 savivaldybių pareiškė, kad galės priimti šiek tiek pabėgėlių. Daugiausiai savivaldybių pranešė, kad pabėgėliams būstus nuomoti sutiktų privatūs asmenys. Tiesa, skaičiai labai maži. Pavyzdžiui, Alytus ketina priimti vieną trijų asmenų šeimą, Birštonas - dvi šeimas, neturinčias vaikų, ir t.t. Tik Švenčionys pasiruošę priimti 4-6 asmenis. Tad per visas savivaldybes nėra net 100 pabėgėlių, kuriuos ketinama priimti“, - akcentavo R.Žakaitienė.

Anot jos, jei apklausa vyktų dabar, skaičius galbūt būtų dar mažesnis, nes minėta apklausa vyko prieš teroro išpuolius Paryžiuje. Kur tada padėsime tuos 1105 pabėgėlius? Ar savivaldybėms jie bus padalyti per prievartą?

„Prievartos nebus ir negali būti, nes savivaldybės neturi atskiro laisvų būstų fondo. Tikimasi, kad daug žmonių sutiks išnuomoti būstus pabėgėliams. Tačiau klausimų yra labai daug. Pavyzdžiui, visai neaišku, kaip vyks integracijos planas, neaišku ir dėl finansavimo. Juk už visus pabėgėlius bus mokama po 6 tūkst. eurų, o butų nuoma skirtingose savivaldybėse skirtingai kainuoja. Neaišku ir tai, kaip bus užtikrinamas lietuvių kalbos mokymas, neaišku, kodėl tikimasi, kad po 3 mėnesių, praleistų pabėgėlių centre Rukloje, visi jau mokės lietuviškai, neaišku, kaip susikalbėti reikės, kai dalis pabėgėlių gal net angliškai nemokės. Opi yra ir vietų vaikų darželiuose problema, apie kurią nieko nekalbama. Juk negalime suteikti vietos darželyje pabėgėlių vaikams be eilės“, - vardijo R.Žakaitienė.

Pasak jos, tikimasi, kad į dalį klausimų atsakymus šiandien suteiks Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovai, su savivaldybių atstovais šiandien rengiantys dalykinį susitikimą.

Faktai

Vyriausybė pranešė: kol gyvens Pabėgėlių priėmimo centre, pabėgėliai gaus 61 eurą maistui ir 10 eurų smulkioms išlaidoms per mėnesį. Savivaldybės teritorijoje integracijos laikotarpiu asmenims bus mokama mėnesinė piniginė išmoka būtiniausioms reikmėms - būsto nuomai, komunalinėms paslaugoms, maistui, transportui ir t.t. Šios kas mėnesį mokamos pašalpos dydis priklausys nuo šeimyninės padėties: pirmuosius 6 mėnesius vienam asmeniui bus mokama 265,2 euro, dviejų asmenų šeimai - 326,4 euro, 3 asmenų šeimai - 489,6 euro, jeigu šeimoje daugiau kaip trys asmenys, papildomai skiriama pašalpa kiekvienam asmeniui 61,2 euro. Nuo septinto iki dvylikto mėnesio bus mokama 132,6 euro pašalpa. Po valstybės paramos integracijai gavimo šie asmenys galės kreiptis dėl socialinės paramos (socialinių išmokų, socialinių paslaugų) kaip ir Lietuvos piliečiai.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“