Saugomi tik biudžeto pinigai

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas registravo pataisas, kurioms įsigaliojus duomenys apie tai, kiek kokia valstybės įmonė ar institucija turi pinigų konkrečioje kredito įmonėje, būtų vieši. Anot jo, viešumas verstų su valstybės pinigais elgtis atsakingiau ir kredito įstaigos uždarymo atveju galbūt jie nepražūtų. Tačiau priemonių, kaip apsaugoti paprastų žmonių santaupas, parlamentaras nesiūlo. Esą vienintelis būdas to išvengti - nelaikyti viename banke daugiau nei 345 tūkst. litų.

Nori viešumo

Pasak B. Bradausko, paskelbus Ūkio banko veiklos moratoriumą paaiškėjo, kad šio banko sąskaitose laikomos biudžetinių įstaigų, valstybės įmonių lėšos gerokai viršijo nustatytą draudžiamąją sumą - 345 tūkst. litų. Milžiniškos sumos esą laikytos neatsižvelgiant į tai, kad po „Snoro“ bankroto Finansų ministerija pateikė rekomendacijas biudžetinėms įstaigoms, kokiais kriterijais jos turėtų vadovautis pasirinkdamos kredito įstaigas ir laikydamos jose lėšas. Todėl Ūkio banke liko daugiau kaip 68 mln. litų neapdraustų biudžetinių įstaigų ir valstybės įmonių lėšų, tarp jų beveik 15 mln. litų savivaldybių įstaigų lėšų.

Todėl B. Bradauskas siūlo pataisą, kuri suteiktų teisę bei įgaliojimus kredito įstaigoms, taip pat biudžetinėms įstaigoms ir valstybės įmonėms skelbti informaciją apie kredito įstaigose jų turimas sąskaitas ir sutarčių, pagal kurias buvo atidarytos sąskaitos, sąlygas. Šiuo metu tokia informacija laikoma komercine paslaptimi, todėl visuomenė nežino, kokia konkreti institucija ir dėl ko laikė pinigus rizikinguose bankuose. Priėmus pataisas, anot B.Bradausko, būtų apgintas viešasis interesas, nes su valstybės pinigais dėl viešumo esą būtų elgiamasi atsakingiau.

Stūmė į Ūkio banko glėbį

„Finansų ministerija valstybės institucijoms rekomendavo lėšas laikyti patikimuose bankuose, tuose, kurių reitingai aukštesni. Tačiau šiandien paaiškėjo, kad kai kurios savivaldybės buvo priverstos laikyti pinigus Ūkio banke, atidaryti ten sąskaitas, nes nei „Swedbank“, nei SEB nedavė joms kreditų: esą savivaldybės labai prasiskolinusios ir rizikinga joms skolinti. Todėl savivaldybės buvo priverstos laikyti pinigus tuose bankuose, kurie davė kreditus. Tada visos rekomendacijos eina šuniui ant uodegos, kai savivaldybės negauna kredito“, - tvirtino B. Bradauskas.

Parlamentaras teigė, kad savivaldybės priekaištauja Lietuvos bankui, kuris rekomendavo pinigus laikyti tik stabiliai dirbančiose kredito įstaigose. O po „Snoro“ bankroto tas pats Lietuvos bankas aiškino, kad likę bankai nėra rizikingi.

„Tai savivaldybės ir sako: mes laikėme pinigus bet kur, nes gavome patikinimą, kad visi likę bankai yra patikimi. Štai Ukmergės savivaldybė Ūkio banke laikė daugiau nei 5 mln. litų. Ji susigrąžino tik 345 tūkst. litų. O kas grąžins likusius? Ukmergė negavo kredito kituose bankuose, todėl nori nenori turėjo atidaryti sąskaitą Ūkio banke“, - sakė B. Bradauskas.

„Mums paskola buvo reikalinga dėl reikalų, susijusių su šiluma, o kiti bankai paskolos bijojo duoti, nenorėjo. Mūsų sąskaita Ūkio banke buvo nuo labai seniai, gal tai ir buvo argumentas, kad būtent Ūkio bankas mums suteikė paskolą“, - „Respublikai“ kiek kitaip situaciją komentavo šiuo metu Egipte atostogaujantis Ukmergės rajono meras Algirdas Kopūstas.

Gali tik patarti

B. Bradauskas, paklaustas, kodėl rūpinamasi tik kaip išgelbėti valstybės lėšas, tačiau nesirūpinama, kad žlungančiuose bankuose nedingtų paprastų žmonių santaupos, tvirtino, esą tai padaryti neįmanoma.

„Žmonės irgi gali stebėti reitingus ir laikyti pinigus tik bankuose, kurių didesni reitingai. Aišku, ne kiekvienam tai prieinama. Negali juk bankų uždaryti tik todėl, kad jų reitingai mažesni. Net jokių poveikio priemonių negalima tokiems daryti, nes visi pultų atsiimti indėlių, tada banko žūtis - garantuota. Dėl žmonių pinigų jokių sprendimų daugiau negalima daryti. Apdrausti visi indėliai iki 345 tūkst. litų. Daugiau apdrausti valstybei būtų per didelė našta. Vienintelis pasiūlymas - viename banke nelaikyti daugiau nei minėta suma“, - teigė B. Bradauskas.

Lietuvos banko įkaitai

Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys mano, kad B. Bradausko projektas yra niekinis. Pasak jo, kas iš to, kad po banko uždarymo žinosime, kas jame laikė valstybės pinigus. K. Kupšio teigimu, vienintelė išeitis norint apsaugoti valstybės lėšas - drausti jas laikyti bankuose, turinčiuose mažesnį nei A reitingą.

„Tačiau dėl valstybės pinigų bent jau bandoma kad ir nevykusius projektus teikti, o dėl paprastų žmonių - nieko. Juos turėtų apsaugoti Lietuvos bankas, kuris turėtų į rinką siųsti aiškius signalus, kad yra bankų, kurių sveikata ne tokia gera kaip gerųjų bankų. Tačiau apie problemas mes sužinome tik uždarymo dieną. Norėtųsi daugiau rūpesčio paprastais indėlininkais. Pavyzdžiui, apie Ūkio banko problemą Lietuvos banko tinklalapyje paskutinį kartą viešai skelbta 2011 metų pabaigoje. Paskui - tyla. Jei nėra nieko sakoma, kad banke yra negerų ženklų, visuomenė tiki, kad viskas yra gerai. Ir lieka įkaite. Nes praranda galimybę pasinaudoti informacija ir rinktis saugesnius bankus. Kai problemos pasiekia tokį lygį, kad jų išspręsti nebeįmanoma, bankas paprasčiausiai uždaromas ir viskas įšaldoma. O paprastiems piliečiams dėl to nėra nieko gero. Lietuvos bankas privalo ieškoti priemonių, ką daryti, kad kuo mažiau žmonių nukentėtų. Pavyzdžiui, gal aktyviau ir dažniau skelbti bankų reitingus“, - svarstė K. Kupšys.