"Sąjūdis buvo mūsų adrenalinas...".

Viena iš pirmųjų Klaipėdos sąjūdžio veikėjų architektė Ramunė Staševičiūtė džiaugiasi pergale prie komunistinę santvarką, tačiau apgailestauja, kad laisvoje Lietuvoje atsirado nematomų priešų, kurių neįveiktų net Sąjūdis.

"Buvau patriotė"

Savo įsitraukimą į Sąjūdžio veiklą prieš 15 metų Ramunė motyvuoja paprastai: "Niekada nebuvau atvira kovotoja, elgiausi taip, kaip man atrodė teisinga. Labai daug mano giminaičių buvo nukentėję nuo komunistų. Tėvas daug metų praleido lageryje. Nuo vaikystės žinojau tikrąją Lietuvos istoriją, nes abu tėvai gyveno dar pirmojoje nepriklausomoje Lietuvoje. Sąmoningai nebuvau komjaunuolė, nestojau į partiją, pasirinkau apolitišką architektės profesiją, niekada nebalsavau. Sąjūdžio gretose atsidūriau natūraliai, nes buvau patriotė".
Su artimais giminaičiais Ramunei Staševičiūtei teko dalyvauti pirmajame Sąjūdžio mitinge Vilniuje, vykusiame birželio 24 d. "Iki šiol atsimenu, kaip virpėjo širdis tada pirmą kartą pamačius trispalvę Lietuvos vėliavą, kai maža vėliavėlė suplazdėjo mano rankose.
Netrukus po to Klaipėdoje tarp architektų pasklido kalbos, kad uostamiestyje buriasi Sąjūdis. Vieni per kitus sužinojome, kad Kraštotyros draugijoje (dabar Etnokultūros centras) vyks susirinkimas. Suėję ten vieni kitų nepažinojome, jautėmės kaip kokia partizanų kuopelė."

Įdomi ir smagi veikla

Kaip vieną reikšmingesnių įvykių R. Staševičiūtė prisimena po Klaipėdos Sąjūdžio susirinkimo išleistą laikraštuką. "Leidėjai ir susidūrė su problema, kaip jį padauginti. Mano darbovietėje buvo primityvus kopijavimo aparatas, naudojamas projektams atšviesti. Įsipareigojau padauginti laikraštį. Įdomu, kad mano valdžia tam nepaprieštaravo, nors stengėsi nedalyvauti Sąjūdyje. Laikraštėlį išdalijome Klaipėdoje, nuvežėme į Vilnių. Rodos, tai buvo antras Sąjūdžio leidinys po "Sąjūdžio žinių".
Apie savo nuopelnus Sąjūdžiui architektė nešneka: "Man atrodo, kad Sąjūdis nebuvo grupė žmonių, kurie kažką veikė. Niekas darbų nesidalijo. Gavę mažytį impulsėlį tada buvo sujudę visi, kiekvienas prisidėjo prie slapto išsilaisvinimo judėjimo kuo galėjo. Po pirmojo viešo pasirodymo gatvėje per Jūros šventę, vasaros estradoje prasidėjo platus judėjimas. Rinkdavomės kiekvieną pirmadienį Kraštotyros draugijoje. Ten susitikdavome su žmonėmis, diskutuodavome iki vidurnakčio, rengėme išsivadavimo strategiją. Mums ši veikla buvo įdomi ir smagi".
Prabilus apie baimę, įtampą dėl saugumo persekiojimo, pašnekovė nusijuokė: "Sąjūdis teikė adrenalino, kuris slopino kitus jausmus. Negalvojome, kad kuo nors rizikuojame. Bent jau aš nejaučiau jokios baimės. Galbūt todėl, kad neturėjau ką prarasti. Neturėjau šeimos, nebuvau susikūrusi materialinės gerovės. Turėjau architektės darbą, tačiau neužėmiau aukšto posto, nebuvau susijusi su politika".

Su pinigais nepakovos joks Sąjūdis

"Žinoma, galėjo viskas būti užgniaužta, ir mūsų gyvenimas būtų buvęs labai liūdnas, - blaiviai įvertina tuometinę situaciją Ramunė. - Bet mes laimėjome. Pasiekėme savo slaptąjį tikslą - Lietuva atgavo laisvę."
Apie tai, jog Klaipėdos Sąjūdžio kultūriniai bei ekologiniai siekiai nėra įgyvendinti iki šiol, R. Staševičiūtė prabyla su širdgėla: "Man, kaip architektei, ypač svarbus piliavietės klausimas. Klaipėdos Sąjūdis buvo iškėlęs tikslą atiduoti miestui piliavietės teritoriją ir atverti vaizdą į marias. Tai iki šiol neįgyvendinta, o pastaruoju metu, prabilus apie šios teritorijos privatizaciją, situacija dar pablogėjo.
Anksčiau turėjome aiškų priešą, kuris trukdė. Kariauti reikėjo su komunistų valdžia. Dabar atsirado neįveikiamas ir dažniausiai net nematomas priešas - pinigai. Su juo nepakovos joks Sąjūdis.
Liūdna, kad Sąjūdžio vardas dabar nuvalkiotas, jo idealai - išniekinti. Nežinau, kodėl jo veikla nebuvo oficialiai nutraukta paskelbus nepriklausomybę. Sąjūdis turėjo transformuotis į partijas. Teoriškai taip ir atsitiko, tačiau praktiškai pereinamuoju laikotarpiu po Sąjūdžio vėliava palindo daug žmonių, nesusijusių su šiuo judėjimu, prasidėjo kova dėl valdžios postų, įtakos, pinigų... Manęs visa tai nedomino. Kai 1990 m. buvau išrinkta į pirmąją Klaipėdos Tarybą nepriklausomoje Lietuvoje, aktyviai įsitraukiau į jos darbą ir išėjau iš Sąjūdžio. Dabar nepriklausau ir, manau, kad nepriklausysiu jokiai partijai. Nes partijomis dabar naudojamasi taip pat siekiant naudos sau".