Vasara
Lietuvos Civilinis kodeksas, ribojantis galimybes tuoktis pasirinktame mieste arba vietoje - ne kliūtis poroms, užsibrėžusioms įprasminti vieną iš įsimintiniausių gyvenimo švenčių. Jaunieji randa būdų, kaip apeiti šį kodeksą ir nenusižengti dešimtmečius šalyje galiojančiai tvarkai, kuri jau prašosi naujovių.
Nors šiuo metu Teisingumo ministerijoje rengiami Civilinės metrikacijos taisyklių pakeitimai, pasirinkimo laisvės jaunavedžiams jie nenumato. Lietuva neskuba sekti Europos ir už Atlanto esančių šalių pavyzdžiu, kuriose laisvai gali tuoktis užsieniečiai, o jų santuokos registracija galioja beveik visame pasaulyje.
Romantiškų akimirkų trokštančioms lietuvių poroms lieka dvi išeitys - apeiti įstatymą arba aukso žiedus mainyti užsienyje, tačiau tokios egzotiškos vedybos pinigines jaunavedžiams paplonina dešimtimis tūkstančių litų.
Lietuvių santuokas užsienyje organizuojanti bendrovė stebisi mūsų valdžios trumparegiškumu. Anot verslininkų, užsieniečių vedybos bet kuriai valstybei yra pelninga sritis. Šalyse dygsta viešbučiai, skirti tik povestuvinėms kelionėms, rengiamos iškilmingos, prabangios ceremonijos, tvarkomi dokumentai bei išduodami santuokos registracijos liudijimai.
Priregistruoja draugai
Lietuvos Civilinis kodeksas (CK) draudžia registruoti civilinę santuoką, jeigu nors vienas iš jaunųjų nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos mieste, kuriame ketina mainyti aukso žiedus.
Būna atvejų, jog gražiame Lietuvos kampelyje susituokti pageidauja ir užsieniečiai, tačiau lietuviškasis CK negailestingas ir jiems. Jis nurodo, jog santuokos registracija įmanoma tik tuomet, jei nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos pilietis arba (jei abu užsieniečiai) nors vienas turi Lietuvoje nuolatinę gyvenamąją vietą.
Sumanūs lietuviai vienai ar kelioms dienoms "tampa" vedyboms pasirinkto miesto gyventojais, o po santuokos registracijos "išsikrausto" atgal į namus. Įgyvendinti troškimą jiems padeda draugai, giminaičiai, artimieji.
Net ir žinodami tai, civilinės metrikacijos skyrių darbuotojai jauniesiems nepriekaištauja ir santuoką registruoja, nes prikibti lyg ir nėra prie ko - viskas pagal įstatymą.
O štai užsieniečiams kebliau - jie tegali prašyti mūsų kunigų palaiminimo, tuoktis Lietuvos bažnyčiose taip pat neturi teisės.
Norai su galimybėmis nesutampa
Gana skeptiškai kai kuriuos jaunavedžių norus tuoktis romantiškose vietose vertina ir patys civilinės metrikacijos skyrių darbuotojai.
"Nesutikčiau vesti ceremonijos ant jūros kranto. Registruojant santuoką yra skelbiama valstybės nuostata, kuri reikalauja atitinkamų patalpų. Gal santuokai labiau tiktų sutvarkyta piliavietės teritorija, tačiau apie tai galime tik pakalbėti - įstatymai įpareigoja dirbti mus toje pačioje vietoje - metrikacijos rūmuose", - teigė Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Gražina Misevičienė.
Ji sakė sulaukianti klausimų apie galimybes pakeisti santuokos vietą, tačiau tokiais atvejais tegalinti priminti norus ribojantį įstatymą. Beje, šiemet jaunieji neteko dar vieno romantiško santuokos akcento - iš karto po ceremonijos salėje draudžiama vaišintis šampanu.
"Tą jauniesiems ir jų palydai siūlome daryti lauke, nes vasarą tuokiasi labai daug porų, o vaišinimasis šampanu atima laiko. Be to, pasitaikydavo įvairių niuansų - nebūdavo kam pilstyti šampano, kiti pradėdavo ieškoti neišgerto likučio ir panašiai", - vardijo G. Misevičienė.
Priminti įstatymus jauniesiems tenka ir kurortų civilinės metrikacijos skyrių specialistams. Pavyzdžiui, Nidoje lietuviai nori tuoktis ant jūros kranto arba kopose, Palangoje pageidauja ant Birutės kalno.
"Viską galima įgyvendinti, tačiau reikia sumanumo. Pavyzdys - televizijos laidų vedėjos Aistės Stonytės vestuvės. Pas mus atėjo tik su tėvais ir liudytojais, o po ceremonijos su palyda keliavo prie jūros, ten jaunuosius kunigas laimino", - pasakojo Palangos civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Vida Buivydienė.
Rado nišą
Vienos bendrovės, užsiimančios lietuvių vedybų užsienyje ir povestuvinių kelionių svečiose šalyse organizavimu, vadovas Paulius Šuksteris teigia, jog daugėja tautiečių, norinčių tuoktis už Atlanto. Kas mėnesį, verslininko teigimu, išvažiuoja dešimtys porų.
Šiuo metu bendrovė gali organizuoti oficialias vestuves Austrijoje, Maldyvuose, Italijoje, Mauricijuje, Jamaikoje, Kipre, Seišelų salose, Čekijoje ir kitur.
Pasiryžę tokiai kelionei jaunieji gauna oficialų vedybinį sertifikatą, pripažįstamą visame pasaulyje. Jiems taip pat siūloma įteisinti savo santuoką bažnytine ceremonija užsienyje.
Vidutiniškai vedybų užsienyje kaina porai svyruoja nuo 10 iki 15 tūkst. litų.
"Vis daugiau žmonių atsisako kelių dienų šventimo prie nukrautų stalų ir supranta, kad pirmiausia nori šventės sau, o ne giminėms. Tos šalys mielai priima jaunavedžius, tiesa, kai kuriose santuokos įregistravimas ypač brangus, tačiau ir įspūdžiai - išskirtiniai", - pasakojo P. Šuksteris.
Šiam verslininkui Lietuvos įstatymai taip pat kiša koją. Pavyzdžiui, Jamaikoje išduodami visame pasaulyje galiojantys santuokos sertifikatai mūsų šalyje neturi juridinės galios. Sertifikatus tenka siųsti į Jamaikos ambasadą Vokietijoje tik tam, kad čia būtų uždėtas šalies antspaudas.
"Lietuvai iki Europos toli"
Taip tvirtina sėkmingai verslą plečiantis vyriškis. Net netolimoje Čekijoje nekyla jokių kliūčių norintiems tuoktis užsieniečiams. Šioje šalyje tokioms santuokoms pritaria ir dvasininkai. Tiesa, tai lietuvių bažnyčių kunigams dažnai sukelia nepasitenkinimą.
"Ne vienas mūsų klientas vargo, kol įrodė, jog tuoktis užsienio parapijoje - jokia nuodėmė. Stebiuosi, jog dešimtmečiais pas mus nekeičiama santuokų registracijos tvarka, nors poreikis tam yra akivaizdus", - įsitikinęs pokalbininkas.
Jis mano, kad Lietuvai leidus tuoktis kitų šalių piliečiams, šalies biudžetas ne nukentėtų, o atvirkščiai - pasipildytų. Tą, anot P. Šuksterio, patvirtina kitų šalių patirtis.
"Vakarų ekspresas" dėl galimų CK pataisų kreipėsi į Teisingumo ministeriją, tačiau jos atsakyme pažymima, jog liberalizuoti Civilinės metrikacijos taisyklių Lietuvoje neketinama.
Jaunuosius paguosti galima bent jau tuo, kad įstatymas nedraudžia aukso žiedų mainyti šių metų rugpjūčio 8-ąją - įspūdingų skaičių dieną (2008 08 08). Nors ši diena bus penktadienis, kai ne visuose miestuose registruojamos santuokos, civilinės metrikacijos skyriai ketina dirbti, jei tik bus norinčiųjų.
"Šią dieną sutuoksime arti 30 porų. Dar yra kelios laisvos vietos, todėl prašymų laukiame", - sakė Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriaus vedėja G. Misevičienė.
Vaida JUTKONĖ
Rašyti komentarą