Rolandas Paksas: "Leiskite Paksą į rinkimus ir tegu juose nusisuka sprandą"

Apie ambicijas jau gegužę laimėti Prezidento rinkimus ir siūlymus išlaidauti didinant kitų metų biudžeto deficitą žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis su nušalintu Prezidentu, partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiu.

– Pone Paksai, Jūs siūlote dar vienu procentu didinti kitų metų biudžeto deficitą – tai yra daugiau skolintis ir nuo kitų metų visiems atkurti sumažintas algas ir kitas išmokas. Tačiau ar ne Jūs mėgdavote kalbėti apie praskolintą Lietuvą?

– Nesakau, kad reikia didinti. Deficitą reikėtų išlaikyti tokį patį, kaip šiemet. Kitąmet pagal Fiskalinės drausmės įstatymą jis turi būti vienu procentu mažesnis, o aš dėl situacijos atlyginimų srityje siūlau išlaikyti tokį patį.

– Bet Jūsų siūlymas prieštarauja Fiskalinės drausmės įstatymui.

– Aš neslepiu, kad yra toks įstatymas, tačiau šiandien reikia pasirinkti arba Lietuvos piliečių poreikius, arba menamą įstatymą. Jeigu biudžeto deficitą paliksime tokį patį, 2,9 proc., tai 1,26 mlrd. litų išspręstų visą tą neteisybę, kai Konstitucinis Teismas vieniems nurodė jau nuo spalio atkurti sumažintus atlyginimus, o kitiems teks dar ilgai laukti. Tai siūlymas, kaip rasti šaltinį.

– Vyko koalicijos partnerių posėdis, jame aš pasiūliau didinti biudžeto deficitą nuo 1,9 iki 2, 9 proc. Taip mes rastume lėšų.

– Tai Jūsų principinė pozicija ar tik būdas atkreipti į save visuomenės dėmesį?

– Yra dalykų, kurie principiniai, yra ir tokių, dėl kurių nenusišausi. Mes siūlėme, kad būtų įvesti progresiniai mokesčiai. Jų nėra kol kas. Siūlėme, kad dėl euro įvedimo reikėtų skelbti referendumą, tačiau kol kas mano partneriai neskuba to daryti.

– Jeigu viskam, ką Jūs siūlote, yra nepritariama, tai kokie čia partneriai?

– Paminėjau tai, kam nebuvo pritarta. Tačiau apie 70 proc. mūsų partijos programos siūlymų yra įtraukta į valdančiosios koalicijos programą.

– Tačiau yra Fiskalinės drausmės įstatymas, Lietuva planuoja įsivesti eurą, tai paskelbta viešai. Vien dėl to skolinimosi kaina Lietuvai jau sumažėjo. O priėmus Jūsų pasiūlymus skolinimosi kaina padidėtų – tai valstybei kainuotų kelis šimtus milijonų litų per metus. Taip sako finansų ministras Riamantas Šadžius. Vadinasi, Jūsų siūlymas atsisuktų prieš mokesčių mokėtojus kitu galu?

– Vadinkime daiktus savais vardais. Kitų metų biudžeto projektas yra euro įvedimo, o ne Lietuvos piliečių. Be to, skolinimosi kaina, kai deficitas neviršija 3 proc. BVP, nepaaugs.

– Tačiau finansų ministras sako, kad skolinimasis pabrangs.

– Finansų ministras įgyvendina politinį sprendimą. Politikai nusprendė, kad euras turi būti įvestas 2015 metais ir finansų ministras daro viską, kad taip ir būtų. Tačiau aš deklaruoju savo poziciją. Aš esu lito šalininkas ir to neslepiu. Manau, kad Lietuvai dar per anksti turėti eurą.

– Jeigu Jūsų siūlymas sužlugdys euro įvedimą, vadinasi, taip ir reikia, nes euras, pasak Jūsų, Lietuvai nereikalingas?

– Ne. Mano manymu, norit įvesti eurą, reikia atsiklausti tautos. Mano siūlymas dėl biudžeto deficito eurui nesukliudys.

– Tačiau Lietuvos žmonės jau dabar moka pustrečio milijardo litų palūkanų už valstybės skolą. Jei būtų pritarta Jūsų siūlymui, mokėtų jau apie tris milijardus. Užuot pinigus skyrę socialinėms išmokoms, turėsime mokėti didesnes palūkanas?

– Neieškokime sliekų, kur jų nėra. Mūsų skolos santykis su BVP yra nedidelis lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis. Tai labai gerai. Tačiau aš kalbu apie žmones, kuriems neatstatyti atlyginimai. Kas šiandien politikoje svarbiau? Priėmus mano siūlymą ir eurą bus galima įvesti, ir sumažintus atlyginimus atkurti.

– Pone Paksai, bet ar Jūs neperšate „bobutės paskolos“ – greitojo kredito negalvojant apie ateitį?

– Aš siūlau spręsti žmonių problemas ir parodau, kaip tai padaryti.

– Bet Jūs negalvojate apie pasekmes šalies finansams.

– Jeigu Jūs netikite, ką sakau, tai pažiūrėkite į Jungtinių Valstijų, Didžiosios Britanijos skolas, palyginkite su Lietuva ir pamatysite, kad mūsų skolos dydis šiandien labai santūrus. Šiandien yra svarbiau išspręsti žmonių atlyginimų atkūrimo problemą. Kam bus reikalingas euras, jeigu visi išmirs?

– Tai labai populistiška pozicija.

– Jūs paklausėte – aš atsakiau.

– Pakalbėkime apie Jūsų ambicijas dalyvauti Seimo ir Prezidento rinkimuose. Pirmas balsavimas Seime dėl Konstitucijos pataisos jau įvyko, tačiau opozicija – konservatoriai ir liberalai – pareiškė, kad antrą kartą už jas nebalsuos. Taigi, pataisų ir nebus...

– Šį procesą išskirčiau į politinį ir teisinį. Politinį norėčiau atidėti į šoną, o teisinis procesas toks: Strasbūro [Europos] Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pasakė, kad reikia kažką keisti. Mūsų Konstitucinis Teismas pasakė, kad reikia keisti Konstituciją ir tokiu būdu įgyvendinti EŽTT sprendimus. Įvyko pirmas balsavimas, o po to konservatoriai išreiškė abejonę dėl procedūros.

Konstitucijos keitimas yra ypatingas dalykas, aš norėčiau, kad tai būtų padaryta labai skaidriai. Šiandien koalicijos partnerių paprašiau, kad procedūra būtų pakartota. Surinkime parašus, kaip sako konservatoriai, ir pakartokime dėl šventos ramybės, kad niekas nesakytų, jog procedūros buvo pažeistos. Nors, mano giliu įsitikinimu, jokios procedūros nebuvo pažeistos.

– Tačiau yra dar vienas priekaištas šioms pataisoms, kad jos labai „išplaukusios“, nes terminai, po kurių asmuo sulaužęs priesaiką gali vėl prisiekti, yra nustatomi konstituciniame įstatyme, o ne pačioje Konstitucijoje. Dėl to konservatoriai ir liberalai taip pat nebalsuos.

– Jeigu iš principo nenorima Konstitucijos pataisoms pritarti, tai taip ir bus. Dėl tų terminų – kiek teisininkų, tiek ir nuomonių. Norėčiau ir kitus terminus priminti. Strasbūro Žmogaus Teisių Teismas valstybę narę įpareigoja per šešis mėnesius įgyvendinti jo sprendimą, o Lietuvoje jau praėjo pustrečių metų ir galo dar ne nematyti. Manau, politikai turi galvoti ir apie šiuos terminus.

– Bet Jūs taip ir neatsakėte. Gal reikėtų tikslių terminų, kada asmuo gali vėl prisiekti?

– Nesu nei buhalteris, nei teisininkas. Teisininkų Seime pilna, tegu jie dirba. Aš esu politikas ir suprantu, kad Strasbūro sprendimą reikia įgyvendinti laiku.

– Įsivaizduokime hipotetinę situaciją: jei Konstitucija bus pakeista, Jus, tikėtina, išrinks Seimo nariu. Gali būti, kad tapsite ir Seimo Pirmininku, nes este partijos lyderis. Ir Jūs priimsite Vyriausybės narių priesaiką. Asmuo, sulaužęs priesaiką, priima kitų priesaiką. Jums tai skamba logiškai?

– Jau minėjau, kad kalbame apie teisinį procesą. Valstybė jau pasakė, kad keisime Konstituciją. Apie politinius dalykus nekalbu, pirma sutvarkykime teisinius reikalus. O šiaip aš sieksiu Prezidento posto, ne Seimo Pirmininko.

– Jūs tikitės dalyvauti jau šiuose rinkimuose?

– Taip, tą jau esu sakęs. Jeigu dėl įvairių priežasčių bus nespėta pakeisti Konstitucijos, palauksiu 2019 metų.

– Tačiau vertinant Jūsų šansus, Valentinas Mazuronis turi kur kas didesnes galimybes laimėti rinkimus. Tai rodo visuomenės apklausos.

– Tas apklausas kiekvienas vertina savaip. Bet aš neneigiu – V. Mazuronis yra puikus ministras, geras politikas, galintis pretenduoti į bet kurį postą. Matyt, taip ir bus.

– Tai Jūs pripažįstate, kad Mazuronis turi didesnius šansus negu Jūs?

– Gyvenimas parodys. Kaip nuspręsime, taip ir bus.

– Jūs esate apie tai kalbėjęs su Mazuroniu?

– Taip. Šiandien mes laukiame Konstitucijos pataisų ir pagal tai darysime sprendimą. Tai įvyks kitų metų vasarį.

– Pone Paksai, Jūsų populiarumas pastaruoju metu mažėja, o Jūs kalbate apie Prezidento rinkimus. Tai reali ambicija?

– Man teko ne kartą girdėti tokių palinkėjimų. Tačiau įvykdavo atvirkščiai. Norėčiau atsakyti į klausimą klausimu: jeigu jau esu toks nevertinamas, reitingai nukritę, leiskit į rinkimus. Ir tegu Paksas juose nusisuka sprandą.

– Vis dėlto, ar Jūs realiai vertinate savo galimybes? Manote, kad pavasarį galite laimėti Prezidento rinkimus?

– Aš viską gyvenime vertinu realiai.

– Kaip tai suprasti? Manote, kad laimėsite?

– Pasakiau, ką norėjau pasakyti.

– Jūs galvojate, kad esate pajėgus laimėti Prezidento rinkimus?

– Jeigu Konstitucija bus pakeista, priimti įstatymai, aš sieksiu dalyvauti Prezidento rinkimuose ir parodyti rezultatą, kokį galima parodyti.

– Kokį jį galima parodyti?

– Laimėti rinkimus.