Rinkėjų maustymas turi baigtis

- Jūsų projekte teigiama, kad užimamų Seimo, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų narių ar prezidento postų reikia atsisakyti likus ne mažiau nei 65 dienoms iki rinkimų. Kokie motyvai? - „Vakaro žinios“ teiravosi pataisų autoriaus parlamentaro Vytauto Matulevičiaus.

- Jūs puikiai matote, kas darosi, kai vyksta, pavyzdžiui, savivaldos rinkimai. Tada kandidatuoja ir partijų vadai, einantys Seimo narių pareigas, nors akivaizdu, kad jie gerai apmokamo darbo nekeis į prasčiau apmokamą. Jie užrašomi į sąrašo viršų, yra išrenkami ir užleidžia savo vietą žemiau stovintiems. Tai yra rinkėjų apgaudinėjimas. Tokia praktika piktina žmones ir juos nuvilia. Tai kertasi su politiko etika. Be to, pasitraukus ką tik išrinktam politikui iš savivaldybės tarybos nario pareigų, vieta užleidžiama tiesiogiai neišrinktam. O Konstitucijos 119 straipsnis kalba apie tiesioginius rinkimus. Tad šis straipsnis yra akivaizdžiai pažeidžiamas. Mat tiesiogiai išrinkto politiko balsus perima kitas.

- Tačiau Seimo Teisės departamentas jūsų siūlyme įžvelgia kitą pažeidimą: nelygiateisiškumą. Juk einant kitas pareigas (pavyzdžiui, dirbant mokytoju ar mediku) nereikalaujama, kad kandidatas mestų darbą.

- Tai ir yra keista. Jei mano siūlyme įžvelgiamas pažeidimas, tai kodėl tada Teisės departamentas ar Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nemato, kad ir esamame reglamentavime yra Konstitucijos pažeidimas. Nesiūloma jo panaikinti. Tik konstatuojama, kad mano siūlymas pažeidžia pasyviąją rinkimų teisę. Teisės aktuose yra numatyta, kad kiekvienas pilietis gali kandidatuoti, tik yra išvardytas sąrašas žmonių, kurie kandidatuodami turi pasitraukti iš einamų pareigų.

- Jei toks sąrašas yra, kodėl jo praplėtimas būtų antikonstitucinis?

- Keista. Juo labiau kad precedentas yra, yra sąrašas žmonių, kuriems taikomi apribojimai. Bet politikai tokių apribojimų nenori taikyti sau. Norima palikti viską taip, kaip yra.

- Sergejus Jovaiša siūlo kitokį problemos būdą: kandidatuodamas žmogus raštu pasižada, kad atsisakys su europarlamentaro ar savivaldybės tarybos nario darbu nesuderinamų pareigų tuo atveju, jei bus išrinktas.

- Bet tai iš esmės neišspręstų problemos. Juk jei žmogus žinos, kad darbo privalės atsisakyti tik tuo atveju, jei bus išrinktas, tai jis nebijos rizikuoti, nes nieko nepraras. Vėl visi politikai susirašys į sąrašus, o išrinkti vis tiek neis dirbti savivaldybių tarybų nariais. Politikai bijo atsisakyti žvirblio saujoje dėl sakalo danguje.

Be to, neatsisakydamas Seimo nario ar panašių pareigų kandidatas turi galimybę rinkimų kampanijai naudoti einamas pareigas, parlamentines lėšas. Ir dar vienas aspektas: kai Seimo nariai iš vienmandačių apygardų atsisako mandato dėl geriau apmokamo darbo, reikia naujų rinkimų į jų vietą. Tai valstybės lėšų švaistymas.