Reikia gintis nuo Europos Sąjungos

Ketvirtadienį Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje atkreipė dėmesį į būtinybę kovoti su vis dar pasitaikančiomis homofobijos apraiškomis. Rezoliucijai pritarė 430 EP narių, nepritarė 105, o susilaikė 59. Tai praneša Parlamento spaudos tarnyba.

EP ragina valstybes „užtikrinti, kad lesbietės, gėjai, biseksualai ir transseksualai (LGBT) būtų apsaugoti nuo smurto“, bei užtikrinti, kad vienalyčiai „partneriai galėtų džiaugtis vienoda pagarba, orumu ir apsauga, kaip ir likusi visuomenės dalis“.

Europarlamentarai mano, kad „ES valstybės turėtų tapti pavyzdžiu įgyvendinant bei saugant pagrindines teises Europoje“.

Dokumente, be abejo, minima ir Lietuva, kurioje neva atsižvelgiant į nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, „vis dar neaišku, ar viešosios informacijos priemonėmis galima, ar negalima propaguoti homoseksualumo pripažinimą“.

Parlamentas siūlo greičiau priimti direktyvą dėl vienodo požiūrio į asmenis, „nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos“. Piktinamasi, kad šio teisės akto priėmimą stabdo kai kurios ES valstybės. EP taip pat ragina įrašyti homofobinių nusikaltimų draudimą į pamatinį sprendimą dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija, taip pat ES mastu įteisinti abipusį civilinę būklę patvirtinančių dokumentų pripažinimą Sąjungos šalyse, kad homoseksualams būtų užtikrinta teisė laisvai judėti.

„Pagrindines LGBT asmenų teises būtų galima geriau užtikrinti, jeigu jie turėtų galimybę pasirinkti teisinį institutą, pavyzdžiui, kohabitaciją, registruotą partnerystę ar santuoką“, - nė neslepia, ko siekia europarlamentarai. Jie džiūgauja, kad 16 ES valstybių šiuo metu suteikia tokias galimybes, ir ragina kitas valstybes nares padaryti tą patį.

Savo ruožtu Parlamentas apgailestauja dėl Rusijoje ir Ukrainoje naujų priimtų ar svarstomų įstatymų, kuriais įteisinama homofobija, o kartais - ir smurtas.

Kunigas Robertas GRIGAS:

Esu krikščionis, o visos trys krikščionių bažnyčios - Katalikų, Evangelikų ir Stačiatikių laikosi vieningos nuostatos: santuoka, kokia ji numatyta prigimties, turėtų būti tik tarp vyro ir moters.

Tos Europos Parlamento keliamos idėjos nenaujos - jos žalingos, iškreipia žmogaus prigimtį ir ypač yra nenaudingos Europos demografinės žiemos sąlygomis. Praktiškai su dabartinio Europos Parlamento daugumos vertybinėmis nuostatomis neįmanoma, kad bus imta gerbti tradicinė šeima. Jei greitai Europos politinės struktūros nepakeis kurso, natūraliai mūsų tuštėjančią visuomenę ir jos erdves pripildys tie žmonės, kurių šeimos yra gausios, o ne sudaro vienalytes santuokas: tą jau akivaizdžiai pastebime Olandijoje, Belgijoje, kitose liberaliose šalyse, kur mūsų broliai musulmonai įvažiuoja su šešiolikos vaikų šeimomis, sparčiai gausėja. Ko gero, jie pamažu pakeis europiečius, kurie nebesirūpina gimstamumu, natūralia šeima.

Nenorėčiau būti pesimistas teigdamas, kad vertybinė krizė atves prie fizinio susinaikinimo. Nes tokių krizių yra buvę Europoje, bet prigimtis generuoja kažkokias pasipriešinimo jėgas, savisaugą - kai einama į susinaikinimą, prigimtis atgaivina sveiko proto likučius ir grįžtama prie tradicinių vertybių.