Prokurorai davė ženklą: taškykite valstybės pinigus

Nusikaltimo neaptiko

Minėta interneto svetainė turėjo būti vienintelė, kurios tikslas - teikti informaciją apie atvykimą ir keliavimą Lietuvoje, kol veiks programa VEKS. Ji turėjo gyvuoti net iki 2020-ųjų. Nors daugiau nei pusė milijono litų buvo sumokėti avansu, portalas neveikia iki šiol. Prokurorai aiškina lėšų švaistymo nenustatę.

Valstybės kontrolė dar 2008-aisiais, atlikusi VEKS programos auditą, nustatė rimtų trūkumų ir dėl jų kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Ši pradėjo kelis tyrimus, iš jų vieną - dėl interneto svetainės. Generalinė prokuratūra dėl kitų tyrimų sprendimo dar nėra priėmusi, tačiau žada tai padaryti iki gruodžio vidurio.

Tyrimas - ne vienas

Valstybės kontrolės 5-ojo audito departamento direktorė Rasa Gabrilavičienė „Respublikai“ paaiškino, kad auditoriai VEKS programos vykdytojų veikloje aptiko galimai nusikalstamos veikos požymių, todėl ir kreipėsi į prokurorus.

„Mes, besikreipdami į prokurorus, niekada neįvardijame konkretaus projekto. Šiuo atveju, atlikę auditą Kultūros ministerijoje, kuri buvo programos VEKS asignavimų valdytoja, negalėjome patvirtinti beveik 2 mln. litų išlaidų teisėtumo, nes Kultūros ministerija, būdama asignavimų valdytoja, nepareikalavo iš VšĮ VEKS ir kitų programos vykdytojų tinkamų išlaidas patvirtinančių dokumentų arba priėmė netinkamus dokumentus. Ir mes nesakėme, kad interneto svetainių, Bjork koncerto ar kokios kitos lėšos iššvaistytos. Mes įžvelgėme tam tikrus požymius ir visą medžiagą perdavėme Generalinei prokuratūrai. O ji, atlikdama ikiteisminį tyrimą, pati atsirinko konkrečias veikas“, - dėstė R.Gabrilavičienė.

Tačiau, anot jos, nereiškia, kad tik 2 mln. litų VEKS programai išleisti galimai neskaidriai ar net iššvaistyti bei išvogti.

„Auditas, kurio išvadose minimi 2 mln. litų, buvo tik už 2008 metus. O VEKS programos projektai buvo vykdomi ir vėliau. Vėliau buvo atliktas dar vienas auditas ir vėl kreiptasi į prokurorus dėl kitų VEKS programos projektų - Lietuvos tūkstantmečio programos ir kitų. Kokios ten sumos išleistos galimai neteisėtai - nežinau“, - sakė auditorė.

Įsivyraus nebaudžiamumas

Jai atrodo keista: pinigai išleisti produktui kurti, produkto nėra, tačiau prokurorai jokio švaistymo neįžvelgia.

„Bet aš negaliu komentuoti prokuratūros veiksmų. Juo labiau kad Valstybės kontrolė iki šiol neturi pranešimo apie nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą“, - sakė Valstybės kontrolės atstovė.

Anot jos, Valstybės kontrolės ir prokurorų nuomonės išsiskiria gana dažnai - auditoriai įžvelgia nusikalstamas veikas, o prokurorai - ne, tačiau to priežasčių vertinti nenorėjo. Vis dėlto R.Gabrilavičienė įsitikinusi: kuo daugiau bus atvejų, kai už pinigų iššvaistymą niekas nebūna nubaustas, tuo nusikaltėliai jausis labiau nebaudžiami.

„Deja, tenka apgailestauti, kad mūsų valstybėje tam tikrais atvejais tikrai trūksta atsakomybės“, - konstatavo R.Gabrilavičienė.

Skandalingos istorijos

Tiesa, dar gali būti, kad Generalinė prokuratūra apsigalvos ir tyrimą dėl minėtos interneto svetainės atnaujins, nes tokių precedentų yra. Štai 2010-aisiais prokurorai iš pradžių buvo nutraukę tyrimą dėl islandų dainininkės Bjork koncerto (kuris irgi kažkodėl buvo viena iš VEKS programos dalių), nes nerado nusikaltimo požymių, bet po kelių mėnesių tyrimą atnaujino. Nors bilietai į šį komercinį renginį kainavo nuo 90 litų, Kultūros ministerija jam skyrė daugiau kaip 800 tūkst. litų.

Ne ką mažiau garsi su VEKS susijusi istorija yra ir programos atidarymas sutinkant Naujuosius 2009 metus. Už sostinės Katedros aikštėje surengtų garsų ir šviesų šventę VšĮ VEKS sumokėjo apie 2 mln. litų, nors projekto rengėjai iš pradžių tvirtino, kad renginys kainuos 745,5 tūkst. litų. Negana to, VšĮ VEKS net neorganizavo viešųjų pirkimų. Nagrinėdami valstybės lėšų panaudojimą, valstybės auditoriai tegavo darbų sąmatą, tačiau negavo jokių apskaitos dokumentų 1,4 mln. litų išlaidoms pagrįsti.

Prof. Saulius SONDECKIS, Kultūros veikėjas, dirigentas:

Tiek kartų šnekėta apie kultūrai skirtų pinigų švaistymą, bet niekas nedaro jokių išvadų. Visi kalba, kad kultūrai stinga pinigų. Bet tegul suskaičiuoja tuos didžiulius pinigus, kuriuos išdrabstė be kontrolės, tada pamatysime, kad pinigų gal net užtektų. Žinomos švaistytojų pavardės, bet jie ne tik nenubausti. Net jų tolimesnei karjerai tai nekenkia. Jie net keliami aukštyn ir toliau švaisto.

Pavyzdžiui, kodėl 830 tūkst. valstybės litų buvo sumokėti Bjork, jei koncertas buvo komercinis ir pinigai, gauti už bilietus, turėjo su kaupu padengti visas išlaidas? Ir tokie atsitikimai vyksta ištisai. Arba dabar prie Kultūros ministerijos nori dar vieną biudžetinę įstaigą, kuri perskirstys kultūrai skiriamus pinigus, kurti. Kam to reikia? Visiškas cinizmas, kaip ir prokuratūros sprendimas nutraukti tyrimą. Ir politikų požiūris į kultūrą atsiskleidžia dalijantis postus. Skiriant kultūros ministrą nežiūrima, kad jis tikrai kultūra užsiimtų. Kultūros ministerija numetama kaip nereikalinga ir laukiama, kas paims ją, nes kitos ministerijos daug labiau masina.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"