Prof. Liudo Mažylio rastą Nepriklausomybės paskelbimo aktą galės pamatyti visi norintieji

Signatarų namų Nepriklausomybės Akto pasirašymo kambaryje visi norintieji galės pamatyti prof. Liudo Mažylio rastą istorinį dokumentą - 1918 metų vasario 16 dienos nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo.

Šį dokumentą pernai kovą prof. L. Mažylis rado Vokietijos diplomatiniame archyve.

Kaip tuomet skelbė ELTA, Berlyne rasto dokumento tikrumą visų pirma patvirtino Vokietijos užsienio reikalų ministerija.

Po radybų Užsienio reikalų ministerijos Politikos archyvas iš karto ėmė analizuoti dokumentus ir nustatė, kad tai yra 1918 m. vasario 16 d. nutarimas, kurį pasirašė Lietuvos Taryba, 1918 m. vasario 16 d. posėdžio metu vienbalsiai nutarusi išsiųsti Vokietijai ir kitoms valstybėms laišką su prašymu pripažinti Lietuvos valstybę.

„Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas mūsų Tautai ir Valstybei - nenusakomai reikšmingas radinys. Dėkoju prof. L. Mažyliui, kuris rado, o Vokietijai, kad išsaugojo Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą. Būtent Vokietija šiandien turi galimybę įteikti Lietuvai pačią geriausią ir prasmingiausią dovaną valstybės atkūrimo šimtmečio proga“, - teigė Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pranešime, kurį tuomet išplatino Vyriausybės spaudos tarnyba.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pranešė apie kreipimąsi į Vokietijos kanclerės Angelos Merkel biurą, siekiant išsiaiškinti dokumento perdavimo Lietuvai galimybes ir sąlygas.

Sužinojęs apie radinį, ambasadorius Berlyne Deividas Matulionis asmeniškai susipažino su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus L. Mažylio atrastais dokumentais Vokietijos užsienio reikalų ministerijos diplomatiniame archyve.

„Parodyti buvo du dokumentai - Vasario 16-osios Aktas ir vokiška jo versija. Abu dokumentai yra su originaliais visų Tarybos narių parašais“, - Eltai telefonu iš Berlyno sakė ambasadorius.

Pasak D. Matulionio, nutarimas yra Vokietijos nuosavybė ir archyvinė vertybė, nes šis dokumentas buvo skirtas būtent Berlynui informuoti apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. 

„Čia yra tam tikra Vokietijos archyvų vertybė, taip kad imtų ir pasakytų: „Imkite šiandien ir vežkitės“ - be abejo, to mes neišgirdome“, - pernai kovą sakė D. Matulionis, pridūręs, kad ambasada stengsis dokumentą perkelti į Lietuvą.

„Mes darysime viską. Tai yra mūsų interesas, bet galutinis sprendimas yra Vokietijos“, - tuomet teigė ambasadorius, pasiūlęs su Berlynu tartis dėl Vasario 16-osios akto laikino atvežimo į Lietuvą, pavyzdžiui, organizuojant parodą.

Pasak prof. L. Mažylio, rasti raštai yra geros būklės, popierius, ant kurio jie surašyti, atitinka tuo metu naudotus standartus, lietuviškas ir vokiškas variantai savo esme yra sutampantys.

Be Vasario 16-osios Akto, prof. L. Mažylis archyvuose taip pat rado ir 1917 m. gruodžio 11 d. Nepriklausomybės paskelbimo aktą, kuriuo buvo numatyta Lietuvos ir Vokietijos sąjunga. Būtent šio dokumento pagrindu 1918 m. kovą Berlynas pripažino Lietuvos valstybingumą. 

Dokumentus prof. L. Mažylis aptiko Vokietijoje rinkdamas medžiagą apie Lietuvos Tarybos veiklą 1917-1918 metais.

Ministras Pirmininkas pastebėjo, kad Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto radimas nebuvo atsitiktinis ar paprastas. 

„Dažnai dideli dalykai padaromi, atrodo, labai paprastai. Bet iki to „paprastumo“ prieiti tikrai buvo įdėta daug darbo. Puikiai žinome ir mūsų istorikų, ir teisėsaugininkų pastangas. Kaip ir įprasta, sėkmė aplanko kantriausius, gabiausius, protingiausius. Profesorius (dokumentą radęs prof. L. Mažylis - ELTA) susiaurino paieškų lauką ir galbūt padarė tai, ko kažkas nedarė“, - sakė S. Skvernelis.

Pirmadienį spaudos konferencijoje Signatarų namuose pristatoma ekspozicija „Kelyje į nepriklausomą Lietuvos valstybę: 1863-1918 metai“. Jos dalis - Nepriklausomybės Akto pasirašymo kambaryje eksponuojamas istorinis dokumentas - 1918 m. vasario 16 d. nutarimas dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo, prof. Liudo Mažylio surastas Vokietijos diplomatiniame archyve. 

Konferencijoje dalyvauja Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė, Signatarų namų vedėja Meilutė Peikštenienė, muziejininkai Žygintas Būčys, Eimantas Ludavičius, Algis Blažys.