Prof. Liudas Mažylis: "99 metus jis laukė ir atsirado pats"

Daugelis jų bendraamžių turbūt neatspėtų, kas toji ryškiausia Lietuvos žvaigdė: gal Donny Montell, gal koks garsus dizaineris ar aktorius iš serialo, o gal žmogus, kalbantis su dvasiomis.

Po susitikimo jaunųjų klausytojų paklausiau, ar nebuvo nuobodu. Jie nuoširdžiai purtė galvas: "Neee..." (Jei būčiau jų istorijos mokytoja, parašyčiau po dešimtuką.)

Susitikimas su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Liudu Mažyliu, ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžiaus kavalieriumi, buvo ne tik informatyvus, naudingas, prasmingas, keliantis dvasią, primenantis tikrąsias tautos vertybes, bet ir labai gyvas, lengvas, kupinas šmaikščių pasakojimų ir išradingų atsakymų į klausimus. Kuklusis Profesorius, šių metų kovo 29-ąją atradęs originalų Vasario 16-osios akto originalą, - charizmatiška asmenybė.

Prieš 7 mėnesius

"Dabar, būtent šią valandą, suėjo lygiai septyni mėnesiai, kai su kuprine ant pečių nuėjau į Kauno autobusų stotį..." Taip prasidėjo Atradimo istorija. Anot pasakotojo, net švarko nepasiėmęs - plušant archyvuose neprireiks. Dukra išlydėdama sakiusi: "Tu, tėvai, nuvažiavęs ambasadai prisistatyk." O kam žmones be reikalo trukdyti? - nesupratęs. Pamanyk - Mažylis atvažiavo. Bet dėl visa ko dukra įdavusi "Andriaus iš ambasados" telefoną. "Dabar galvoju - gal šeima jautė, jog ką nors surasiu..." - šypsojosi profesorius. Buvęs visiškai užvaldytas idėjos. "Įsivaizduokite, sėdime namie prie stalo, valgome, ir staiga aš sakau: "O kur tą dieną po pietų nuėjo Petras Klimas?" Namiškiai sutrikę: "Tėvai, koks Klimas? Po kokių pietų? Kurią dieną..?"

KELIAS. "Idėja buvo suformuluota prieš šimtą metų. Ji vedė šimtmetį šiandienos link ir dar šimtus metų ves, nes tai laiminti idėja. Trūko tik paties dokumento", - sakė prof. L. Mažylis, praėjusį kevirtadienį lankęsis Gargždų Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje. Susitikimas buvo tiesiogiai transliuojamas į 24 bibliotekos filialus rajone. Mindaugo MILINIO nuotr.

Išlipęs iš autobuso Berlyne, prof. L. Mažylis patraukė į Užsienio reikalų ministeriją, Politinio archyvo skaityklą.

Angelas, pavarde Engel

"Mane Vokietijos URM Politiniame archyve globojo angelas - žmogus, pavarde Engel, - pasakojo profesorius. - Ten reikia turėti nuovokos, kaip naršyti. Aš su juo susirašinėjau, pasakiau jam, ko noriu. Jis man atnešė 118 puslapių bylų sąrašą - sakė, "šitos gali būti įdomios"..."

Ieškomą dokumentą L. Mažylis atrado per dvi dienas. Jis buvo Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo byloje, tarp 1918 m. kovo mėnesio dokumentų. Aplanke, pavadinimu "Baltijos provincijos ateitis: Lietuva". Nors visuotinai manyta, jog tai turįs būti mašinraštis, jis buvo parašytas ranka. Tekstas identiškas. Originalas.

[CITATA]

"Pirmasis vertinimas buvo estetinis. Džiaugsmas... Antroji mintis - abejonė: ar tikras, ar tikrai tas..?"

Laiminti idėja

Atradimo reikšmės profesorius neakcentavo. "Idėja buvo suformuluota prieš šimtą metų. Ji vedė link šios dienos ir šimtą metų ves, ir dar šimtus metų... Nes tai laiminti idėja. Trūko tik paties dokumento."

To meto įvykiai Lietuvoje ir aplink Lietuvą buvo dinamiški. Nuo 1915 m. Lietuvoje šeimininkavo Vokietijos imperija. 1917 m. rugsėjo 18-rugsėjo 22 d. buvo gautas leidimas organizuoti konferenciją Vilniuje, suformuota Lietuvos Taryba. Pasak prof. L. Mažylio, vokiečiai šiam dariniui leido tik du dalykus: kaupti lėšas nukentėjusiesiems nuo karo ir priiminėti įvairias rezoliucijas, tačiau Lietuvos Taryboje veikė žmonės, žinoję, ką daro: be galo įžvalgi diplomatija, derybinės galios...

PAGARBA. Šalies vadovė Valstybės dienos proga už nuopelnus Lietuvai ir už šalies vardo garsinimą pasaulyje valstybės apdovanojimus įteikė Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiams. Dr. Liudas Mažylis buvo apdovanotas ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžiumi. Irmanto SIDAREVIČIAUS nuotr.

Trumpai papasakojęs apie Vasario 16-osios akto priėmimo aplinkybes (1917 m. rugsėjo Vilniaus konferenciją, vėliau, 1917-ųjų spalį ir 1918-ųjų sausį, vykusias Stokholmo konferencijas ir kitus istorinius momentus), dokumento klajones per istorijos bangas, profesorius atsakė į klausytojų klausimus.

Užduotis, verta...

Kaip taip galėjo būti, kad istorikai neieškojo šio dokumento? Sako - nebuvo duota užduoties? Bet jums gi irgi niekas nedavė tokios užduoties...

Aš esu kolekcininkas, medžiotojas ir tyrinėtojas. Nesu istorikas profesionalas. Istorikams šis dokumentas yra artefaktas. Jie sako: o ką jis duoda? Mes ir taip žinome, kas jame yra. Istorikams dokumentų paieška nėra prioritetas, jie kelia sau kitą užduotį. Tiesą pasakius, keturi žmonės buvo nuo to aplanko per milimetrą, bet jie ieškojo ne to.

Darbas archyvuose yra juodas, labai kruopštus, jis reikalauja labai daug laiko resursų. Jeigu ieškai užsienio archyvuose, tai pirmiausiai iškyla finansų klausimas: juk reikia tuo metu kažkur gyventi. Kiek gali nuveikti per savaitę? Resursai labai apriboja paieškos lauką, jis susiaurėja.

Apie užduotį. Domėjausi, kiek daktarinių disertacijų yra parašyta Lietuvos valstybingumo atkūrimo tema. Pasirodo, nė vienos. Pasidomėjau, gal yra magistranto darbų. Paaiškėjo, kad ne. Jauni mokslininkai labiau domisi sovietmečiu, viduramžiais. Jie patys renkasi mokslo darbų temas, užduoties niekas neskiria, kaip kad būdavo sovietų laikais.

Dažnai klausiama: kodėl jūs nevažinėjate į Rusijos archyvus? Reikalas tas, kad Vakarų archyvai yra vis labiau prieinami. Reichstago protokolai skaitmenizuoti - galite pasižiūrėti patys internete. Rusijoje tebegalioja ta pati sena tvarka, kokia buvo tarybiniais laikais, kai važiuodavo su šakočiais, skilandžiais ir samane. Ir šiandien istorikai taip veikia. Už skilandį gausi vieną ieškomą dokumentą iš bylos, o jei paprašyti dar vieno, sakys: "Ė ne, brolau... tarėmės tik dėl šito. Kad gautum žvilgtelt į kitą dokumentą - reikia skambučio iš aukščiau." Turi būti politinis įsakymas - kitaip archyvas neatsivers.

Kodėl Vokietija neatiduoda Lietuvai jūsų atrasto dokumento?

Vokietija į savo archyvą žiūri kaip į savo valstybės turtą. Archyvas yra kaip valstybė valstybėje, ten galioja tam tikri įstatymai. Aktas Vokietijoje atsirado todėl, kad buvo išsiųstas laišku to meto šalies vyriausybei. Signataras Jurgis Šaulys jį įteikė Vilniuje Vokietijos diplomatui, o šis laišku informavo kanclerį, persiuntė jam Nepriklausomybės Aktą ir prašymą jį pripažinti. Vokiečiai dokumentą įtrauktė į Užsienio reikalų ministerijos registrą. Po II pasaulinio karo URM archyvo dokumentai buvo iškaišioti įvairiose vietose, mūsų Aktas atsidūrė Harco kalnuose (Vidurio Vokietija), britų okupacinėje zonoje, po karo vėl grįžo į Vokietijos URM.

Santykiai tarp mūsų valstybių puikūs. Aktą paskolins vieneriems, o gal net penkeriems metams. Jei mums padovanotų, tai būtų precedentas, nes ir kiti archyvinės medžiagos ieškotojai gali rasti jiems vertingą dokumentą ir prašyti padovanoti.

Kas yra žinoma apie Molotovo-Ribentropo pakto originalą? Ar Lietuva turi jo kopiją?

Prisimenate, 1989 m. Lietuva išėjo iš posėdžio Kremliuje, paskui ir iš Tarybų Sąjungos. Gorbačiovas iš pradžių tvirtino, kad tokio dokumento, Molotovo-Ribentropo, o tiksliau - Hitlerio ir Stalino pakto, ypač jo slaptųjų protokolų, niekada nebuvo. Bet vėliau davė įsakymą jo ieškoti ir jis buvo surastas bei atneštas per valandą. Jo egzistavimu neabejojama. Dėl kopijos dabar tiksliai nepasakysiu, bet jūs patys nesunkiai galite sužinoti internete. Aš dėl laiko stokos negaliu tiek daug aprėpti... Žmonės dabar prašo surasti Gintaro kambarį, Vytauto Didžiojo karūną ir atskleisti Dariaus ir Girėno žūties versiją. Net nežinau, nuo ko pradėti, - šypsosi.

(Lietuvos prašymu Vokietijos užsienio reikalų ministerija iš Politinio archyvo šių metų vasarą perdavė Molotovo-Ribentropo pakto slaptųjų protokolų ir žemėlapio su parašais skenuotas kopijas. - Autor. past.)

Kaip dėl tos žadėtosios premijos už Vasario 16-osios akto radybas?

Gražiai pasakėte - premijos, ačiū, kad nepaminėjote "milijono", - juokiasi. - Žinote, kai lankiausi Didžiojoje Britanijoje, viename susitikime su studentais kažkas pasakė: "Milijonas? Baikit juokus. Dešimt milijonų!"

AKTAS kitų metų sausio mėnesį bus eksponuojamas Vilniuje, Signatarų namuose. Pasak profesoriaus, tai tik vienas iš jo autorių rašytų egzempliorių - jų, neatrastų, neabejotinai esama ir daugiau. Su Nepriklausomybės Aktu susijusių dokumentų visuma yra kažkur išbarstyta.

Verslininkų užduotis buvo "surasti, parnešti, įteikti". Iš pradžių radau tik mikrofilmą, po to atnešė dokumentą. Neleido net pirštu paliesti. Na, aš gi negalėjau taip rizikuoti... Įsidėti į kišenę ir išeiti, - šypsojosi profesorius.

Dosjė

Nuotr. iš asmeninio archyvo.

Chemijos mokslų daktaras, habilituotas daktaras vadybos ir administravimo srityje.

1977-1990 m. dirbo Kardiologijos institute, paskelbė 15 straipsnių recenzuojamuose periodiniuose moksliniuose leidiniuose apie indolo klasės heterociklinių junginių sintezę ir tyrimą, vykdė naujų biologiškai aktyvių šios klasės junginių paiešką.

6 išradimų bendraautoris. Disertacijos tema "Indolin-2-ono ir benzindolin-2-onų 3-pakeistų darinių sintezė ir savybės" (1985 m.).

Nuo 1997 m. dėsto Kauno Vytauto Didžiojo universitete, Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete.

Stažavosi Kembridžo universitete (2002 m.).

Docentas (2000 m.), habilitacija (2007 m., vadyba ir administravimas), profesorius (2008 m.).

Paskelbė 20 straipsnių recenzuojamuose periodiniuose moksliniuose leidiniuose Europos integracijos, savivaldos politikos ir administravimo temomis.

Kilęs iš prieškario Kauno inteligentų šeimos. Prosenelis iš motinos pusės Jonas Bliūdžius - Marijampolės krašto knygnešys ir visuomenės veikėjas. Senelis iš tėvo pusės - tarpukario Lietuvos akušerijos sistemos kūrėjas Pranas Mažylis. Liudo Mažylio žodžiais, tiesiogine prasme padėjo į šį pasaulį ateiti prof. Vytautui Landsbergiui.

CITATOS

Liudas Mažylis. Citatos iš asmeninių autoriaus dienoraščių

... "Operatoriau, sustabdykit juostą. Atsukit, jei galima, ankstesnį kadrą." Prieš akis balta juosta perpjautas juodas ekranas. Tai tarpas tarp dviejų mikrofilmuotų dokumentų. Tyčia ar netyčia kadrai įsiprojektuoja nevykusiai. Vieno ir kito Dokumento tik kraštelis. Netikėtumas toks didelis, kad vos nevirsta apmaudu: tai iš kurgi čia galėtų būti Originalas lietuvių kalba?! Čia jo niekas negalėjo tikėtis: formula, visi 20 parašų dviem stulpeliais... Šalia vokiškasis, tik parašai trimis stulpeliais..."

"... Įvyko, kaip ir buvau anksčiau parašęs: ji įneš į salę bylą, atskleis, ir neatsimenu kuria kalba paklaus: profesoriau, ar tai ne tas Dokumentas, kurio jūs taip ieškote? Atsakymas: taip. Žinau, kam šis daiktas labai, o labai reikalingas. Žinote, mūsų 3 milijonai, o dar ir visi tie, kurių daugelis garbingai žvelgė mirčiai į akis kai kada vien dėl žodžių VASARIO 16-OJI. Juos, - ir visus mus, - buvo apvaldžiusi ta skaidri, paprasta ir visiems,- ir lietuviams, ir turbūt visiems pasaulyje vienodai suprantama, - laisvės ir orumo idėja. Ji nugalėjo. Tai niekada niekur nebuvo dingę. Tai visada buvo."

"... Dar po dviejų dienų, per jėgą ištemptas iš autobuso THF-KUN ir įgrūstas į lėktuvą THF-VNO, vienišasis profesorius tik pamažu ėmė suprasti, kaip viskas keisis. Jog nuo šiol vienišumo bus gal dar daugiau negu bet kada. Daugelį dalykų teks spręsti pačiam vienam, ir greitai. O teisę dangstytis vienišumu praras. Juk dabar jau neva toks permatomas. Tada vienintele erdve, kurioje dar gali būti bent kažkiek kitoks - gal ir vėl rizikingai brautis į prieblandų ir naujų avantiūrų zoną - liks tik draugų ratas. Gundaisi rasti save ir čia, ir ten. Kartais tai laimingai sutampa."