Prikišusi nagus prie ES milijardų Energetikos ministerija pučiasi kaip ant mielių

Vos prieš mėnesį energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius pateikė projektą, siūlydamas, kad nuo ateinančių metų jau ir Energetikos ministerija skirstytų ES milijardus. Kitas jo žingsnis, savaime aišku, buvo prašymas didinti ministerijos etatų skaičių - net 14 pareigybių. Tokiu atveju ten jau dirbtų 94 žmonės. O 2009-aisiais, kai Energetikos ministerija buvo įsteigta, žadėta, kad joje bus ne daugiau nei 47 darbuotojai, kurie biudžetui esą nieko nekainuos. Negana to, socialdemokratai ragino ministeriją iškart uždaryti. Dabar, kai patys atsidūrė valdžioje, kažkodėl nebenori.

Melo kojos trumpos

Energetikos ministerija prašo leistiną jos didžiausią darbuotojų skaičių padidinti nuo 80 iki 94. Nauji žmonės esą būtų reikalingi ES paramos administravimui. Iki šiol energetikai skiriamus pinigus prižiūrėdavo Ūkio ministerija, tačiau „energetikai“ panoro paramą įsisavinti patys, mat 2014-2020 metais žadama solidi suma. Nacionalinės pažangos programos uždaviniui „Plėtoti energetinę infrastruktūrą“ numatoma apie 0,8 mlrd. litų, o uždaviniui „Užtikrinti darnų energijos išteklių naudojimą“ - apie 2,8 mlrd. litų. Tiesa, į pastarąją sumą įtraukta ir daugiabučių renovacija, kuruojama Aplinkos ministerijos.

Energetikos ministerija įsteigta 2009-ųjų sausį, nes tuometinė valdančioji koalicija buvo sudaryta iš 4 partijų, o dalijantis postus vieno ministro portfelio ėmė ir pritrūko - konservatoriams. Seime diskutuojant dėl ministerijos reikalingumo konservatoriai dievagojosi, kad jos išlaikymas mokesčių mokėtojams nekainuos nė cento, nes paprasčiausiai dalis žmonių bus perkelta iš Ūkio ministerijos, o ir žmonių ten dirbs ne daugiau nei 47. Tačiau melas greitai išaiškėjo.

Kam taupyti?

Vien Energetikos ministerijos darbuotojų algoms kasmet išleidžiame daugiau nei po 5 mln. litų, o ir darbuotojų padaugėjo kone dvigubai.

Štai Ūkio ministerijos darbuotojų algoms iki įsteigiant Energetikos ministeriją 2008-aisiais buvo skirta 16,34 mln. litų, o šiemet abiem ministerijoms kartu - jau 40 mln. litų. O didžiausias leistinas Energetikos ministerijos darbuotojų skaičius išaugs iki 94. Kol vietoj dviejų ministerijų buvo tik Ūkio, jos etatų skaičius buvo tik 264. Dabar abiejose ministerijose jų jau 337. Ir tai - neskaitant prašomų naujų 14 etatų.

Socialdemokratai apsigalvojo

Socialdemokratai vos įkūrus Energetikos ministeriją ragino ją iškart uždaryti kaip nereikalingą

„Visą laiką prieštaravę valdančiųjų ketinimams steigti Energetikos ministeriją, socialdemokratai dar kartą įsitikino buvę teisūs“, - pavyzdžiui, tokio turinio pranešimą socialdemokratai išplatino dar ir 2010-aisiais.

- Ar dabar, kai socialdemokratai pagaliau grįžo į valdžią ir turi laisvas rankas, pasinaudos proga ir uždarys Energetikos ministeriją? - „Respublika“ teiravosi parlamentarės, Socialdemokratų partijos vicepirmininkės, buvusios ūkio ministrės Birutės VĖSAITĖS.

- Žinote, energetikos sritis yra nepaprastai svarbi visų Lietuvos žmonių kišenei ir verslo konkurencingumui. Energetikos ministerijai reikia didesnių gebėjimų, nes iš Ūkio ministerijos visi žmonės, nutuokę apie energetiką, buvo išvaikyti. Tuo metu, apie kurį šnekate, atrodė, kad Energetikos ministerija tikrai nereikalinga. O dabar joje sutelktas labiau kvalifikuotas potencialas ir gal vis dėlto ji galėtų egzistuoti atskirai nuo Ūkio ministerijos.

- Energetikos ministerija nori 14 naujų etatų. Tai reiškia, kad tiek pat etatų sumažės Ūkio ministerijoje, nes nuo jos bus nuimta funkcija skirstyti ES paramą, skirtą energetikai?

- Logiškai mąstant, taip turėtų ir atsitikti. Tačiau ar atsitiks - nežinau.

- Kodėl kiekviena ministerija, kiekviena valstybės institucija taip trokšta skirstyti ES pinigus? Gal beskirstant dalis pinigų prilimpa prie rankos?

- Jei turi savo strategiją, tai reikia ir pinigų, įrankių jai vykdyti. Jei įrankių nėra, tai strategijos piešimas yra tuščias mosikavimas rankomis. Manyčiau, logiška, kad kiekviena institucija nori ES paramos.

- Prisimenu, kaip buvęs premjeras Andrius Kubilius žadėjo, kad Energetikos ministerija nieko nekainuos, joje dirbs mažiau nei 50 žmonių. Dabar jų - beveik dvigubai daugiau. Ir kainuoja.

- Matote, biurokratija linkusi daugintis natūraliu būdu. Jei nėra politinės valios mažinti valstybės tarnautojų skaičių, tai taip ir bus. Natūralu. Valstybės tarnautojai visada randa sau darbo, randa, kaip parodyti savo naudingumą, efektyvumą. Nesakau, kad valstybės tarnautojų iš viso nereikia. Reikia. Jie - didžiausias turtas, nes politikai ateina ir išeina. O visa ta valstybės valdymo istorinė atmintis lieka valstybės tarnautojų rankose bei galvose. Kartais mes prikuriame tiek valdininkų, tiek institucijų, kad ima strigti visi projektai. Reikėtų rasti tą optimalų skaičių, kuris būtų reikalingiausias valstybei ir racionaliausias.

- Kai vietoj dviejų ministerijų buvo viena, juk ji gal net geriau susidorodavo su energetiniais reikalais. Gal vis dėlto reikia Energetikos ministeriją uždaryti?

- Taip ir buvo, Ūkio ministerija ir viena susidorodavo. Tačiau toks buvo buvusios valdančiosios koalicijos politinis sprendimas. Visiems reikėjo postų, todėl ministerija ir atsirado. Ar dabar reikėtų ką keisti - nežinau.