Prieš ES nusiteikę priešpensinio amžiaus žmonės, lenkai, rusai, bedarbiai ir darbininkai

Pasak Užsienio reikalų ministerijos (URM) išplatintų tyrimo rezultatų, dauguma Lietuvos gyventojų remia ir domisi šalies naryste ES, informacijos šia tema jie pageidautų gauti per televiziją, spaudą, radiją ir internetu.

Lietuvos narystę ES remia 71,4 proc. apklaustų šalies gyventojų. Ši parama išlieka stabili - 2008 m. už šalies narystę ES pasisakė 72,2 proc. tyrimo dalyvių.

Labiausiai narystę remia jauni iki 29 m. (75,7 proc.) ir 40-49 m. amžiaus respondentai (73,2 proc.). Taip pat narystei ES palankiausi lietuvių tautybės (73,3 proc.), turintys aukštąjį išsilavinimą (81,1 proc.), specialistai (85 proc.), moksleiviai ir studentai (74,4 proc.), daugiau kaip 800 ir 1000 litų vienam šeimos nariui pajamų gaunantys (atitinkamai 76 ir 80,7 proc.), Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje gyvenantys respondentai (77,9 proc.).

Narystės ES neremia 16,8 proc. apklaustųjų. Labiausiai dalyvavimui šioje organizacijoje nepritaria 50-59 m. amžiaus (24,7 proc.), rusų ir lenkų tautybės (26,5 ir 25,9 proc.), darbininkai (22,7 proc.), bedarbiai (20 proc.), iki 400 litų vienam šeimos nariui gaunantys (19,1 proc.), Vilniaus (19,4 proc.) ir mažesnių miestų (19,1 proc.) tyrimo dalyviai.

Pagal apklausą, ES piliečiais save laiko du trečdaliai (66,1 proc.) apklaustų gyventojų. Tokiais savęs nelaiko 22,1 proc. respondentų.

Išlieka aukštas ir Lietuvos gyventojų domėjimasis Lietuvos naryste ES. Šiemet besidominčiųjų yra 62,1 proc. (2008 m. - 64,6 proc.). ES domisi 65 proc. tyrimo dalyvių (2008 m. - 67,7 proc.). Nesidominčių Lietuvos naryste ES ir šia organizacija šiemet yra atitinkamai 25,1 ir 23 proc. (užpernai - 23,1 ir 19,5 proc.).

Pastebima, kad per pastaruosius metus šiek tiek padaugėjo gyventojų informuotumas apie Lietuvos narystę ES. Tyrimo rezultatai parodė, jog informacijos apie tai visiškai pakanka 16,1 proc., pakanka 26,4 proc. apklaustųjų. 2008-aisiais tokių buvo 13,2 ir 25,6 proc. Informacijos apie narystę ES trūkumą jaučia 39,5 proc. respondentų (2008 m. - 40 proc.).

Daugiausia informacijos apie Lietuvos narystę ES tyrimo dalyviai pageidautų gauti per televiziją (85,9 proc.), spaudą (51,8 proc.) ir radiją (46,2 proc.) bei rasti internete (42,2 proc.).

Artėjantį Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai 2013 m. antrąjį pusmetį didžioji dalis apklaustųjų (42,2 proc.) vertina kaip naudingą šaliai. Priešingos nuomonės yra 22,4 proc. respondentų. Tarp teigiamai vertinančių pirmininkavimą 65,6 proc. mano, kad vadovavimas ES Tarybai leis Lietuvai apginti savo interesus ES, 50,7 proc. pritaria, kad tai bus puiki proga pristatyti save kaip investicijoms ir turizmui patrauklią šalį, 41,2 proc. tikisi, kad pirmininkavimas teigiamai paveiks Lietuvos ekonomiką.

Abejojantys dėl pirmininkavimo naudos mano, kad Lietuva turi per mažai įtakos ES ir negalės įgyvendinti savo tikslų (54,9 proc.), ir nuogąstauja, kad tai brangiai kainuos mokesčių mokėtojams (43,2 proc.).

Apklaustų Lietuvos gyventojų nuomone, pirmininkavimo ES Tarybai prioritetai turėtų būti ES energetinis saugumas (55,4 proc.), ekonomikos plėtros ir užimtumo skatinimas (53,9 proc.), santykiai su Rusija (42,2 proc.), ES Rytų kaimynystės politika (33,1 proc.), švietimas ir kultūrinis bendradarbiavimas (29,2 proc.).

URM užsakymu gyventojų nuomonės tyrimą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų centras "Vilmorus". Liepos 2-11 dienomis buvo apklausti 1004 pilnamečiai Lietuvos gyventojai 18 miestų ir 52 kaimuose.