Prezidentė teikia Seimui Karo padėties įstatymo pataisas

Tikimasi, kad tai sustiprins valstybės gynybinius pajėgumus.

Prezidentė įstatymo pataisomis siūlo nustatyti, kad karo padėties atveju Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms būtų priskiriami Viešojo saugumo tarnybos ir Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai. Pagal dabar galiojantį įstatymą, karo padėties metu iš vidaus reikalų sistemos pareigūnų prie kariuomenės galėtų prisidėti tik Valstybės sienos apsaugos pareigūnai.

"Geopolitinė situacija Europoje pasikeitusi, todėl turime būti visapusiškai pasirengę kovoti už savo valstybę. Visi pareigūnai esant poreikiui turi dirbti sutelktai, kad Lietuvos žmonės būtų saugūs ir apginti", - sako Prezidentė.

Pasak Prezidentės, profesionalių ir gerai apmokytų pareigūnų priskyrimas Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms padidintų ne tik jų skaičių, bet kartu užtikrintų aukštą jų pasirengimo lygį.

Pagal dabartines šio įstatymo nuostatas, esant karo padėčiai prie mūsų kariuomenės, ginkluotųjų pajėgų, iš vidaus reikalų sistemos pajėgumų galėtų būti prijungiami tik Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai.

Prezidentė savo teikiamomis pataisomis siūlo praplėsti šių pareigūnų ratą ir, įvedus karo padėtį, įjungti į ginkluotųjų pajėgų sudėtį ir Viešojo saugumo tarnybos ir Vadovybės apsaugos departamento pareigūnus.

"Prezidentės nuomone, profesionalių ir gerai apmokytų pareigūnų įjungimas į ginkluotųjų pajėgų sudėtį ne tik padidins jų skaičių, nes iš viso tokiu atveju mūsų ginkluotosios pajėgos padidėtų daugiau kaip 5000 vidaus reikalų sistemos pareigūnų, bet neabejotinai pagerins mūsų ginkluotųjų pajėgų pasirengimą", - teigė Prezidentės vyriausiasis patarėjas Valdemaras Sarapinas.

Pasak vyriausiojo patarėjo, papildomų lėšų įstatymo įgyvendinimui nereikės.

Ši iniciatyva teikiama vadovaujantis Šiaurės Atlanto sutarties trečiojo straipsnio įpareigojimu stiprinti savo individualius gebėjimus, kurių dėka iškilus grėsmei galėtų atremti užpuolimą.

"Tai reiškia, kad turime ruoštis būti pasirengę gintis ir patys. Todėl mūsų Prezidentė inicijavo karo padėties įstatymo pataisas, kurios turėtų dar labiau sustiprinti mūsų pačių individualius gynybinius pajėgumus", - sakė V. Sarapinas.

Tuo tarpu šios sutarties penktojo straipsnio, numatančio kolektyvinės gynybos įsipareigojimus, reikalavimai, pasak vyriausiojo patarėjo buvo sustiprinti praėjusią savaitę Velse, NATO viršūnių susitikime.

"Kaip žinote, priimti labai konkretūs sprendimai dėl kolektyvinės gynybos stiprinimo, turiu galvoje atnaujintus gynybos planus, patvirtintą parengties veiksmų planą, pagal kurį NATO pajėgos Lietuvoje bus tada, kada reikės, tiek, kiek reikės, ir bus ten, kur reikės. Turiu mintyje ir sprendimą mūsų regione steigti atitinkamas vadavietes, ypatingai greito reagavimo pajėgas, kurios iškilus būtinybei atvyktų į mūsų šalį labai greitai netgi per valandas", - vardino V. Sarapinas.