Prezidentė: "Linkėčiau Lietuvai turėti mažesnį nedarbą, o ne gauti europinių pinigų"

Jaunimo užimtumo iniciatyvai, kuri skirta paremti 15-24 metų darbo ieškančius ir nerandančius jaunus žmones, ES daugiamečiame 2014-2020 m. biudžete skirta 6 mlrd. eurų. Siekiama, kad pinigai jaunimo užimtumui skatinti iš ES daugiamečio biudžeto būtų skirti kuo greičiau, nelaukiant visų 7 metų laikotarpio.

Penktadienį prieš prasidedant Europos viršūnių susitikimui D. Grybauskaitė sakė, kad sutarta dėl 6 mlrd. eurų sumos, tačiau bus ieškoma galimybių, kaip iš kitų projektų ar programų dar gauti apie 2 mlrd. eurų, kas reikštų, jog realiai parama jaunimui siektų apie 8 mlrd. eurų. Tačiau atsakomybę, pasak Lietuvos vadovės, turėtų prisiimti ir šalių narių vyriausybės.

"Bet iš tikrųjų tai nedidelė suma, kuri reikalinga šioms problemoms spręsti, ir visiškai aišku, kad pagrindinė atsakomybė liks ant nacionalinių vyriausybių pečių. Europinės lėšos tik padės arba skatins pasidalinti geriausiais modeliais, praktika kaip tvarkytis su šia problema ir, aišku, jaunimo ir mokymosi, ir praktikos, draudiminius dalykus aptarsime liepos mėnesio Berlyno konferencijoje", - Lietuvos žurnalistams Briuselyje sakė Prezidentė.

Pasiteiravus, kiek Lietuvai bus skirta iš 6 mlrd. eurų, D. Grybauskaitė teigė, kad tai ankstyvas klausimas.

"Aš dėl Lietuvos tiksliai neskubėčiau, nes, kaip ir visos šalys, nėra galutinai patvirtinta, kažkur triženklis skaičius milijonais. Be abejo, viskas priklausys nuo to, koks bus mūsų nedarbas. Aš vis tiktai linkėčiau Lietuvai turėti mažesnį nedarbą, negu norėti gauti tokių pinigų", - kalbėjo Lietuvos vadovė.

Prezidentė taip pat pranešė, kad EVT buvo galutinai patvirtinti susitarimai tarp Tarybos ir Europos Parlamento dėl 2014-2020 metų biudžeto, išklausė Europos centrinio banko, Europos investicijų banko nuomones ir galimybes lengviau skolinti smulkiajam verslui.

Pasak D. Grybauskaitės, penktadienio EVT Europos vadovai peržiūrės Tarybos sprendimus dėl tolesnio vidaus rinkos formavimo, užsienio ryšių su trečiosiomis šalimis, JAV ir ES sutarties dėl laisvosios prekybos.

Ketvirtadienį vadovai sutarė, kad Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšos galėtų būti naudojamos nuo 2014 m. sausio 1 d. Finansavimas padėtų asmenims ieškoti darbo visose Europos Sąjungos valstybėse. Vis dėlto kritikai teigė, kad šių priemonių neužteks išspręsti augančios darbo vietų krizės, o Europos Parlamento vadovas Martinas Šulcas (Martin Schulz) vadina jas "lašu jūroje".

Šiuo metu nedirba kas ketvirtas jaunas žmogus Europoje - šis santykis yra kur kas didesnis nuo krizės nukentėjusiose pietinėse euro zonos šalyse, pavyzdžiui, Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Italijoje. Kai kurie pareigūnai įspėja apie gresiančią "ypatingąją padėtį".

Lietuvoje ES lėšomis yra įgyvendinama keletas iniciatyvų: per investicijas skatinamas darbo vietų kūrimas jaunimui, suteikiamos mokesčių lengvatos darbo patirties neturintiems jauniems žmonėms, verslo pradžiai kuriami įvairūs paramos fondai skatina jaunų žmonių verslumą, didinamos jaunų žmonių konkurencinės galimybės sudarant sąlygas mokytis ir įgauti daugiau praktinių įgūdžių.

Tikimasi, kad prie jaunimo nedarbo mažinimo prisidės ir Prezidentės pateiktos įstatymų pataisos. Jomis sudaroma galimybė jaunimui savarankiškai ir be jokių tarpininkų atlikti praktiką įmonėse ir valstybinėse institucijose. Taip jauni žmonės įgytų geresnių įgūdžių ir lengviau susirastų darbą.

Pirmininkavimą ES Tarybai netrukus perimsianti Lietuva jaunimo nedarbo problemai spręsti žada skirti ypatingą dėmesį. Pirmininkavimo pradžioje, liepos 3 d., Prezidentė dalyvaus aukšto lygio konferencijoje Berlyne, kurioje įvairių šalių atstovai dalysis gerąja kovos su jaunimo nedarbu praktika.