Socialdemokratų, Darbo partijos, „Tvarkos ir teisingumo“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderių derybos dėl naujos Vyriausybės sudėties itin nepatinka prezidentei D.Grybauskaitei. Valstybės vadovė, tarsi parodydama savo požiūrį į neteisingą rinkėjų apsisprendimą, šiandien sulaužys tradiciją ir neatvyks pasveikinti į pirmąjį posėdį susirinksiančio naujojo Seimo.
Prezidentūrai laidant žaibus į daugiausia rinkėjų simpatijų pelniusias partijas, kurios nepaiso D.Grybauskaitės nurodymų Vyriausybę formuoti kitaip, vakar „Respublika“ kalbėjosi su kandidatu į premjerus, Socialdemokratų partijos pirmininku A.Butkevičiumi.
- Ar jau turite visus naujos Vyriausybės pamatus?
- Ne, ir manau, kad iki galo viską turėsime tik tuomet, kai prezidentė dekretu teiks premjero kandidatūrą. Tik tada konkrečiai sudėliosime visą Ministrų kabinetą ir jo sudėtį teiksime prezidentei.
- Jau žinoma, kad valdyti Ūkio ministeriją socialdemokratai gali patikėti Birutei Vėsaitei, Krašto apsaugos - Juozui Olekui, Teisingumo - Juliui Sabatauskui arba Juozui Bernatoniui, Susisiekimo - Rimantui Sinkevičiui, o Sveikatos apsaugos - Vyteniui Andriukaičiui. Ar šie kandidatai yra jau realūs, ar galimi ir kiti variantai?
- Pavardžių pakeitimai yra galimi tik tuomet, jeigu kandidatus derinant su prezidente iškils abejonių ar pasimatys, kad tam tikri žmonės negali eiti ministrų pareigų pagal savo kompetenciją, kitus keliamus jiems reikalavimus. Tuomet ieškosime kitų žmonių.
Dar gali keistis ir pačių ministerijų pasidalijimas. Šiandien yra aišku, kad socialdemokratams atiteks Finansų, Užsienio reikalų, Susisiekimo, Ūkio, Teisingumo, Sveikatos apsaugos ir Krašto apsaugos ministerijos. Kol kas suplanuota, kad Darbo partijai atiteks Žemės ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijos. Partija „Tvarka ir teisingumas“ gaus Aplinkos ir Vidaus reikalų ministerijas, o LLRA - Energetikos ministeriją.
- Ar jūs garantuojate, kad šalies energetikos valdymas tikrai bus patikėtas lenkų partijai?
- Dar nėra galutinio susitarimo, tačiau pokalbiai vyksta tik apie tai.
- Tačiau Seimo užkulisiuose šiomis dienomis kalbėta, kad LLRA ypač vilioja Kultūros ministerijos valdymas, nes jos įtakos sferoje yra ir Tautinių mažumų departamentas?
- Ne, tai yra netiesa.
- Ar nejaučiate grėsmės, kad LLRA gali pasitarnauti Varšuvos interesams, juo labiau kad lenkai valdo strateginę naftos perdirbimo gamyklą?
- Aš manau atvirkščiai - galbūt greičiau pajudės elektros jungčių į Lenkiją projektas. Mums nėra sunku kalbėtis su Lenkija, bet Lietuvos lenkas su lenku Lenkijoje gal sugebės susitarti paprasčiau.
- Ar tapęs premjeru imsitės revizuoti visus svarbius projektus, kurie kelia abejonių dėl lėšų panaudojimo, galbūt sukurti tik tam, kad kažkas galėtų pasipelnyti, nes projektų rašymas Lietuvoje tampa kone pagrindiniu ir garantuotu verslu?
- Vyriausybė pirmiausia dirbs būtiniausius, einamuosius darbus, bet lygiagrečiai peržiūrės kai kuriuos projektus. Pirmiausia tuos, kurie kelia įtarimų, jais buvo skundžiamasi, kreipiamasi net į teisėsaugos institucijas, bet iš ten nesulaukta jokio aiškaus atsakymo.
Tikrai yra projektų, kurie kelia įtarimų dėl neracionaliai planuojamų pinigų, nepaaiškinamai didelių lėšų išmokėjimo ekspertams, nors šių nuveikto darbo rezultatas nėra aiškiai žinomas.
- Kodėl išleidžiame tiek daug pinigų projektams, kurie arba nesukuria jokios pridėtinės vertės, arba ji būna minimali?
- Aš irgi nesuprantu, kodėl valstybė kartais moka milijonus už tai, kas neduoda naudos. Tai yra mums labai aktualus klausimas.
Esu girdėjęs premjero Andriaus Kubiliaus kalbas, kurios prasilenkia su realybe. Jis aiškina apie projektams kurti reikalingus aukštos kvalifikacijos, didelių gebėjimų specialistus, kurie esą gerai žino, kokiais veiksmais galima įgyvendinti iškeltus tikslus.
Bet realybė yra kitokia - ministerijose dirbantys geri specialistai vis tiek nuolat samdo privačius ekspertus ir jiems leidžia milijonus.
- Kurie valstybės projektai, jūsų manymu, kelia daugiausia abejonių, todėl bus peržiūrėti?
- Visagino atominės elektrinės projekto lėšų panaudojimo klausimą Socialdemokratų partija iškėlė dar šių metų liepos mėnesį, tačiau į tai ir šiandien neturime jokių atsakymų. Mano nuomone, peržiūrėti reikia visus strateginius projektus.
Būtina peržiūrėti ir sutartis dėl įstatymų projektų rengimo, nes ir šioje srityje kyla daugybė klausimų apie didelių valstybės pinigų panaudojimą keistomis aplinkybėmis. Yra žinių, kad buvo sudaromos net sutartys su kai kuriomis institucijomis, kurios už nemenkus pinigus rengė ministerijoms net Vyriausybės nutarimų projektus, ką privalo daryti atlyginimus gaunantys tų ministerijų specialistai.
Didžiulės pinigų sumos kai kuriais atvejais buvo mokamos ir už įstatymų projektų rengimą. Anksčiau tokių keistenybių Lietuvoje nebuvo. Aš kalbu apie abejones, kurias turime išsklaidyti viską atidžiai analizuodami.
- Bet Lietuvos praktika rodo, kad abejonėms dėl valstybės lėšų panaudojimo išsklaidyti vėl leidžiami pinigai, kuriamos darbo grupės, o iškyla tik naujų abejonių?
- Ne, tam papildomai jokių pinigų mes neleisime. Šiam darbui valstybė turi savo vidaus audito institucijas, kurioms duosime atitinkamus pavedimus. Jos privalės parodyti, kam iki šiol buvo leidžiami pinigai, išsiaiškinti, ar jie buvo planuojami ir skaičiuojami efektyviai.
Mano supratimu, valstybės vidaus audito institucijos privalo nedelsiant užkirsti kelią biudžeto lėšų panaudojimui, jeigu tik kyla abejonių, kad išlaidos bus didelės, o nauda - menka.
- Kokių pirmųjų darbų imsitės pradėjus dirbti naujai Vyriausybei?
- Mano planas nėra pasikeitęs: labai svarbu pradėti plataus masto daugiabučių namų renovaciją, daugiau pinigų skirti biokurui gaminti ir šilumą gaminantiems katilams pertvarkyti. Tai susiję su gyventojų išlaidomis.
Privalėsime ne tik atsakingai ruoštis Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai, bet ir siekti didesnio ES finansavimo atskiroms mūsų šalies programoms, kurios skatintų gamybą žemės ūkyje, naujų technologijų įsigijimą.
Svarbu yra sukurti ir atskirą, centralizuotą valstybės turto naudojimų programą, integruotą finansų valdymo duomenų bazę ir vieną sykį pagaliau pradėti sveikatos apsaugos sistemos struktūrinę reformą.
- Lietuvos žmonėms aktualu, kokia vis dėlto bus minimali mėnesio alga.
- Jau atlikti skaičiavimai, įvertinta dabartinė valstybės finansų situacija ir jos perspektyva minimalią algą padidinus iki 1000 litų.
- Ar naujoji Vyriausybė jau nuo Naujųjų metų didins akcizą dyzelinui? Senoji Vyriausybė tą yra pažadėjusi.
- Darbą baigiantis Ministrų kabinetas niekada mums nepateikdavo tikslios informacijos, kokie akcizai yra reikalingi pagal ES direktyvą.
Šiuos skaičius turėjome tik numanyti, nes nuolat susidurdavome su itin atmestinu informacijos pateikimu iš Vyriausybės. Tikruosius skaičius sužinodavome nebent po kelių mėnesių.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą