Premjeras: siekiame sukurti tokias sąlygas, kad šilumos ūkyje atsirastų daugiau konkurencijos

Ministro Pirmininko interviu Lietuvos radijui.

Premjere, Vyriausybė vakar iš esmės apsisprendė dėl šilumos ūkio pertvarkos. Numatoma dideliuose miestuose atskirti šilumos gamybą nuo tiekimo. Manoma, kad tai gali atpiginti šilumos energiją vartotojams. Be to, energetikos ministras pasakė, kad kai kurie tinklai ar įmonės gali būti valdomos ir valstybės, t.y. gali būti viena įmonė, kuri aptarnautų keletą miestų. Ką tai duotų?

Viena iš didžiausių problemų, kurią matome visuose šilumos reikaluose, yra tai, kad, skirtingai nuo kitų energetikos sferų, šilumos reikaluose yra labai mažai erdvės konkurencijai. Ypač kai kuriose savivaldybėse, įskaitant ir Vilniaus miestą, kuriame tokios konkurencijos praktiškai nėra. Mūsų principinių nuostatų, kaip reikėtų pertvarkyti šilumos ūkį, esmė ir yra siekis sukurti tokias sąlygas, kad konkurencijos, ypač šilumos gamyboje, savivaldybių valdomuose šilumos ūkiuose atsirastų žymiai daugiau.

Norėdami pasiekti didesnę konkurenciją, pagal pertvarkos gaires turėtume atskirti šilumos gamybą ir perdavimą taip, kaip yra padaryta ir kitose energetikos srityse, įgyvendinant taip vadinamą Trečiąjį energetikos paketą. Atskirdami perdavimo tinklus nuo šilumos gamybos, galėtume galvoti apie šių perdavimo tinklų bendrą valstybinį valdymą.

Tai būtų galima padaryti įsteigiant tam specialiai sukurtą įmonę ir tikintis, kad toks veiklos sričių atskyrimas šilumos reikaluose ne tik sudarys galimybių atsirasti intensyvesnei konkurencijai šilumos gamyboje, bet taip pat tai sudarys galimybę ir Valstybinei kainų ir energetikos komisijai efektyviau įgyvendinti šilumos ūkio reguliavimo nuostatas ir taip pasiekti, kad tai, ką matome dabar atskirose savivaldybėse – monopolistines paslaugas teikiantys šilumos tiekėjai piktnaudžiauja savo padėtimi – būtų baigta.

Premjere, Jungtinėse Valstijose, Norfolko karinėje bazėje, bus pasirašoma NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro steigimo sutartis. Sakoma, kad šis centras kuriamas šiuo metu Lietuvoje veikiančio Energetinio saugumo centro pagrindu. Kur šis NATO Energetinio saugumo kompetencijos centras veiks? Kaip tai gali sustiprinti Lietuvos tarptautinį prestižą ar pripažinimą?

Galime pasidžiaugti, kad ši Lietuvos iniciatyva įgauna formalų patvirtinimą. Tai reiškia, kad Lietuvoje veiktų NATO Energetinio saugumo kompetencijos centras, skirtas energetiniams reikalams.

NATO visose savo doktrinose energetikos reikalus laiko vienu iš labai svarbių saugumo klausimų ir todėl mums, skiriantiems daug dėmesio mūsų šalies, viso Baltijos regiono energetinio saugumo reikalams, tai, kad toks NATO Energetinio saugumo kompetencijos centras veiks Vilniuje, suteikia papildomų paskatų šioje srityje dirbti dar intensyviau.

Tą patirtį, kurią esame sukaupę, pertvarkydami savo energetiką, išvaduodami ją iš priklausomybių nuo senų sovietinių sistemų, mes galėtume panaudoti ir žymiai platesnės bendruomenės reikalams.

Į Lietuvą atvykstą grupė europarlamentarų. Jie domėsis, kaip panaudotos Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymui skirtos lėšos. Premjere, ko laukiate iš šito vizito, ypač žinant, kad prieš porą savaičių, gal šiek tiek anksčiau, paaiškėjo, kad viena Jungtinių Valstijų bendrovė davė kyšius aukštiems IAE vadovams?

Šie du dalykai tarpusavyje tiesiogiai nėra susieti. Aš tik noriu priminti, kad kyšių davimo faktas yra fiksuotas prieš gerus septynerius – aštuonerius metus, dar dirbant ankstesnėms Vyriausybėms, ankstesnei IAE vadovybei. Dėl to ir keitėme daugelį dalykų pačiame IAE valdyme. O iš europarlamentarų delegacijos aš tikiuosi objektyvaus situacijos įvertinimo.

Labai gerai, kad atvažiuoja europarlamentarų delegacija, nes IAE uždarymas yra visų pirma Europos Sąjungos (ES) įsipareigojimas, kuris yra fiksuotas ES ir Lietuvos sutartyje. Tai sukuria papildomų iššūkių ir kartais papildomų problemų, kaip tokį sudėtingą procesą efektyviau valdyti, nes Lietuva viena negali imtis visų veiksmų ir atsakomybių, kadangi, dar sykį kartoju, tai yra ES projektas, ES atsakomybės reikalas. Išties, tokios elektrinės uždarymas yra unikalus procesas.

Niekas Europoje neturi tokios elektrinės uždarymo patirties ir todėl susiduriame su įvairiais iššūkiais, taip pat ir su tinkamu tokio proceso finansavimo iššūkiu. Iš tiesų mūsų netenkina ta situacija, kokią matome dabar. Mes daug ir kritiškai esame diskutavę ir su pagrindiniais rangovais, įgyvendinant uždarymo projektus, turiu omenyje kompaniją „Nukem“. Darbai vėluoja, darbai brangsta, ir todėl mums kartu su ES institucijomis reikia rasti pačius efektyviausius sprendimus, kaip toliau šį visai ES labai svarbų projektą galėtume efektyviai įgyvendinti.

Premjere, skandalas Didžiosios Britanijos banke „Barclays“ dėl manipuliacijų palūkanų normomis. Ar šis skandalas gali paveikti „Barclays“ padalinio Lietuvoje veiklos perspektyvas?

Tai, ką tenka tarptautinėje spaudoje skaityti apie taip vadinamas „Barclays“ banko problemas, apie neteisėtą palūkanų normų reguliavimą ir įtakos darymą, yra šiek tiek platesnės problemos, susijusios su bankinio sektoriaus veikla. Tokie dalykai turbūt negali būti ženkliau lemiami vieno banko, tai liečia bankinę veiklą.

Noriu priminti, kad Lietuvoje yra įkurtas „Barclays“ inžinierinių paslaugų centras, kuris tiesioginių sąsajų su bankine veikla tiesiogiai neturi. Todėl aš nemanau, kad dėl to turėtų būti kažkaip paveikta būtent šio inžinierinių paslaugų centro veikla, kuris tikrai sėkmingai veikia, plečiasi, įdarbina vis daugiau kvalifikuotų lietuvių. Aš linkėčiau ir toliau sėkmės šiam centrui.

Premjere, geros žinios Klaipėdos gyventojams. Čia praėjusią savaitę sutarta su Klaipėdos valdžia dėl svarbių miestui ir uostui projektų. Kokie tie projektai, per kiek laiko jie bus įgyvendinti, kaip tai gali apskritai pagyvinti gyvenimą Klaipėdoje?

Mes su meru Vytautu Grubliausku aptarėme tai, ką Vyriausybė dėl svarbių strateginių Klaipėdos miestui projektų įgyvendinimo buvo nutarusi dar vasario mėnesį. Tai liečia transporto arterijų tvarkymą. Iš tikrųjų tai yra svarbūs projektai, kurie leistų modernizuoti tas transporto arterijas, kurios yra susijusios su tranzitinių kelių, einančių per miesto teritoriją ir jungiančių uostą su pagrindinėm magistralėm, sutvarkymu. Tie planai yra rengiami ir juos planuojame įgyvendinti iki 2020-ųjų metų. Kai kuriuos darbus būtų galima pradėti ir skubiau, ir anksčiau.

Taip pat yra keletas socialiai svarbių projektų, tokių kaip baseinas, piliavietės tvarkymas, kuriuos irgi esam aptarę ir kurių finansavimą būtų galima numatyti naujoje finansinėje ES lėšų panaudojimo perspektyvoje, prasidėsiančioje 2014 metais. Tokiu būdu šiuos projektus taip pat būtų galima realizuoti. Su meru praėjusią savaitę visus dalykus pakankamai detaliai aptarėme. Lygiai taip pat apie svarbius projektus mes diskutuojame ir su kitų regionų lyderiais, tardamiesi pirmiausiai dėl 2014 – 2020 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo.

Premjere, baigėsi pirmasis pusmetis, kaip Jūs įvertintumėte Lietuvos ekonominę, finansinę padėtį? Kokie yra svarbiausi Vyriausybės uždaviniai antrajam pusmečiui?

Pirmasis ketvirtis ir pirmasis pusmetis rodo, kad ir biudžeto surinkimo reikaluose neatsiliekam nuo planų, turiu omenyje mokestines pajamas. Dėl vadinamųjų nemokestinių pajamų ne vieną kartą esam kalbėję Vyriausybėje, kad valstybinės įmonės dividendus turi pervesti pagal planą. Lygiai taip pat siekiame, kad pajamos, kurias suplanavome iš žemės ir miško plotų pardavimo, būtų surinktos.

Norėtume matyti greitesnį naujų darbo vietų kūrimąsi, bedarbystės mažėjimą, kad iš tikrųjų žmonės tą neblogą ekonomikos būseną pajustų savo kasdieniame gyvenime. Tikiu, kad prie to dar bus grįžta rudenį Seime. Na, ir tikimės, kad tos problemos, audros ir rūpesčiai, kuriais gyvena ES pietinės valstybės, taip vadinama euro zonos krizė, neįsisiūbuos iki kokių nors nerimą keliančių dalykų, ir kad tai mūsų skaudžiau nepalies. Bet lyginant su 2008 metų pabaiga – 2009 metų pradžia, manau, kad šiuo metu esame geriau pasiruošę bet kokiem išmėginimams nei tuo metu.