Premjeras: regioninei spaudai reikia finansinės paramos

Regioninei spaudai reikia ne lengvatinių pridėtinio vertės mokesčio (PVM) sąlygų, o finansinės paramos, įsitikinęs ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

"Tos diskusijos tęsiasi ir toliau, nors, mano įsitikinimu, ypač matant tuos iššūkius, su kuriais Lietuva susidūrė per pastarojo laikotarpio krizę, kai reikėjo tvarkyti visos finansų sistemos stabilumą ir ieškoti, kaip užkamšyti skyles, kurios buvo sukurtos įvairiomis anksčiau egzistavusiomis lengvatomis, tai lengvatų kelias nėra tas kelias, kuriuo Lietuva turėtų eiti", - pirmadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė Premjeras.

A. Kubiliaus teigimu, regioninei spaudai reikalinga finansinė parama. Jos skyrimu turėtų pasirūpinti Spaudos rėmimo fondas.

"Ne lengvatų reikia, o normalios finansinės paramos, nutaikytos kaip tik regioninei spaudai (...) Manau, Spaudos rėmimo fondas galėtų rasti galimybių iš tų lėšų, kurios biudžete yra skiriamos Spaudos rėmimo fondui, daugiau lėšų skirti ten, kur jų poreikis yra didesnis - regioninei spaudai", - teigė A. Kubilius.

ELTA primena, kad pirmadienį, gegužės 7-ąją, minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, dienraščiai "Vakarų ekspresas", "Šiaulių kraštas" kartu su kitais leidiniais surengė įvairių formų protestą prieš dabartinės valdžios vykdomą nuoseklią spausdinto žodžio naikinimo politiką - pirmieji dienraščio puslapiai yra tušti.

"Tuščias pirmasis puslapis yra ženklas, kurį, pripažįstame, reikėjo parodyti dar 2009-aisiais, kai pajutome pirmą nokautuojantį politikų smūgį - beveik keturis kartus padidintą PVM, pradėtus didinti mokesčius honorariniams atlyginimams (beje, sutinkame, kad tai reikėjo daryti, bet ne tokiu milžinišku tempu). Kadangi tylėjome, mušti mus patiko. Atėmė dar ir teisinius skelbimus - vieną iš pagrindinių regioninių dienraščių pajamų šaltinių. Tai nepribaigė - padidino mokesčius spaudos platintojams", - rašo "Vakarų ekspreso" redaktorius Martynas Vainorius.

Visų pastarojo meto valdžios žygių rezultatus puikiai iliustruoja pernai žurnalistų etikos inspektorės Zitos Zamžickienės Seimui pristatyta veiklos ataskaita. Joje rašoma, kad įgyvendinant visas minėtas mokestines reformas nesusimąstyta apie galimas ilgalaikes neigiamas pasekmes. Be to, didesni mokesčiai nepatvirtino vilčių surinkti daugiau pajamų.

"Dėl naujos mokesčių politikos jau 2009 metų pradžioje buvo stabdoma laikraščių ir žurnalų leidyba, masiškai atleidinėjami žurnalistai, kiti visuomenės informavimo priemonių darbuotojai. Mažėjo prenumeratorių, išlikę laikraščiai ir žurnalai brango, krito jų pardavimas.

Padaugėjo užsakomosios žiniasklaidos, prastėjo bendra jos kokybė. Todėl net nekyla klausimas, ar naudinga buvo tokia mokesčių reforma. Naudą arba nuostolius galime įvertinti ir pinigais. 2008 metais iš laikraščių leidybos surinkta 18,9 mln. litų PVM, 2009 m. - 16,4 mln. litų. Iš žurnalų leidybos 2008-aisiais surinkta 7,8 mln. litų, 2009 m. - 9 mln. litų. Tačiau pastarasis rodiklis veikiausiai susijęs ne su mokesčių reforma, bet su didėjančia žurnalų pasiūla. Vadinasi, konkrečiu atveju reikia kalbėti ne apie 1,2 mln. litų naudą, bet apie 1,3 mln. litų nuostolį. Daug sunkiau suskaičiuoti tuos praradimus, kurie neturi piniginės vertės išraiškos", - rašoma žurnalistų etikos inspektorės ataskaitoje.

Beje, spaudai visoje Europos Sąjungoje pagrindinis PVM tarifas, be Lietuvos, dar taikomas tik Bulgarijoje, Slovakijoje, Latvijoje ir Suomijoje.