Tai pirmoji NATO vadavietė Lietuvoje, nuo rugsėjo 1 dienos tokio tipo centrai savo veiklą pradėjo dar penkiose Aljanso valstybėse - Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje.
Sprendimą dėl šešių NFIU steigimo Europoje NATO vadovai priėmė praėjusiais metais įvykusiame Velso susitikime, kuriame buvo svarstyti svarbiausi NATO kolektyvinės gynybos susitarimai nuo Šaltojo karo pabaigos.
"Šis sprendimas - tai atsakas į Rusijos agresiją Pietryčių Ukrainoje ir pasaulyje pasikeitusią saugumo situaciją. Lietuvoje pagrindinė šio vieneto užduotis bus užtikrinti, kad iškilus pavojui mūsų šalyje nedelsiant atsirastų sąjungininkų itin greito reagavimo pajėgos, kurios užtikrintų žmonių ir pačios valstybės gynybą", - Vyriausybės spaudos tarnybos išplatintame pranešime cituojamas A. Butkevičius.
Pasak Premjero, Lietuva NATO vadavietės įsikūrimui pasiruošė tinkamai - laiku paruošė infrastruktūrą ir reikiamą įrangą, atrinko geriausius specialistus. Planuojama, kad štabe iš viso dirbs 40 kariškių, pusę jų deleguos sąjungininkai iš daugiau nei 10 NATO valstybių-narių. Tikimasi, kad pilną operacinį pajėgumą visi 6 vienetai Europoje pasieks iki 2016 metų NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje.
NATO vadavietės - tai nedideli pajėgų vadovavimo ir valdymo štabai, kurių svarbiausia užduotis, - prireikus, užtikrinti NATO itin aukštos parengties pajėgų ir papildomų greitojo reagavimo elementų dislokavimą regione. Šie kariniai centrai bus atsakingi už potencialaus sąjungininkų pastiprinimo planavimą, sąjungininkų pajėgų pratybas ir joms reikalingos paramos teikimą, taip pat už ryšių tarp nacionalinių ir daugianacionalinių NATO pajėgų palaikymą.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą