Premjeras: lenkiškų mokyklų mokinio krepšelis, palyginti su lietuvišku, didesnis 40 proc.

"Aš šitokią situaciją vertinu kaip politikavimą ir nesuprantu, dėl kokių priežasčių yra raginami neiti į mokyklą. Vis dėlto, aš manau, kad Švietimo ir mokslo ministerija visa tai turėtų nuodugniai ištirti ir išsiaiškinti, nes pagal mūsų turimą visą informaciją, kaip tik mokinių, kurie mokosi lenkiškose mokyklose, tas mokinio krepšelis praktiškai yra 40 proc. didesnis negu, pavyzdžiui, mokinių, kurie mokosi lietuviškose mokyklose", - trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė Ministras Pirmininkas.

Konkrečiai kalbėdamas apie Vilniaus ir Šalčininkų rajonus ir įvertindamas, kiek konkrečiai lėšų skiriama knygų įsigijimui, Premjeras sakė, kad Vilniaus rajone vienam mokiniui skiriama tris kartus daugiau, o Šalčininkų rajone - netgi keturis. Be to, lenkiškose mokyklose mokinių klasės nėra perpildytos, pagal praėjusių metų išlaikytus brandos egzaminus lenkiškose mokyklose lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas buvo laikomas geriau negu lietuviškose.

"Tai man visiškai yra nesuprantama, dėl kokių priežasčių galima taip elgtis neatsakingai, ir tikrai aš kitos priežasties nematau ir drąsiai pasakau - tai prasidėjo politikavimas, ir neaišku, dėl ko šitas politikavimas yra organizuojamas", - teigė A. Butkevičius.

Klausiamas dėl lietuvių kalbos egzamino švelninimo tautinių mažumų mokiniams, Premjeras aiškino, kad jis jau yra sušvelnintas iki tokio lygio, kiek leidžia šalies Konstitucija - lietuvių kalbos egzamino metu rašomi trumpesni tekstai, leidžiama padaryti daugiau gramatinių klaidų.

"Tai aš nebežinau, kaip besušvelninti ir koks galimas tas sušvelninimas. Aš manau, kad žinios kiekvienam žmogui - didžiulis turtas kas yra išmokstama, tas yra labai gerai, ir galima eiti sėkmės keliu studijuojant universitetuose ir baigiant juos, dirbant atsakingą darbą", - neabejojo A. Butkevičius.

Pasak švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės, trečiadienį tautinių mažumų mokyklose vykęs streikas iš esmės buvo neteisėtas, nes ministerija apie tai jokio oficialaus pranešimo negavo, o visa informacija gauta tik iš žiniasklaidos. Švietimo ir mokslo ministerija dar neturi galutinių duomenų, kiek mokinių neatėjo į pamokas, bet, kaip nurodė ministrė, 13 val. duomenimis, trečiadienį Širvintų ir Švenčionių rajonuose streikuojančių mokyklų nebuvo, Trakų rajone iš 7 mokyklų streikavo 4, Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose streikavo visos mokyklos, į šias mokyklas iš viso neatėjo mokiniai, sostinėje trečiadienį į tautinių mažumų mokyklas atvyko 50 proc. mokinių.

"Vakare, matyt, turėsiu jau pilnesnę informaciją ir tada jau bus matyti, kokia ta situacija iš tikrųjų, bet kalbant apie tai, kad įtraukti vaikai, mano nuomonė neigiama. T.y. rugsėjo pradžia, mes kalbame apie mokinių ugdymo kokybę, mes iškėlėme uždavinį be pateisinamos priežasties nepraleisti nė vienos pamokos, ogi čia dabar patys, suaugusieji, inicijuojame vaikų nedalyvavimą pamokose. Tai, mano manymu, yra neteisinga ir neteisinga vaikų atžvilgiu. Suaugusių žmonių valioje daryti, ką jie nori. Galima kalbėtis, galima streikuoti, galima eiti į darbą, galima neiti į darbą, bet kai į suaugusiųjų žmonių klausimus ir problemas yra "įsukami" vaikai ir netgi dar sakoma, kad dėl vaikų, vaikų labui jie neleidžiami į mokyklą, man skamba negerai", - žurnalistams po Vyriausybės posėdžio ir pasitarimo sakė švietimo ir mokslo ministrė.

Protestuodami dėl švietimo nuostatų, dalis lenkiškų mokyklų moksleivių trečiadienį neatėjo į mokyklas ir vietoje pamokų dalyvavo Mišiose Aušros Vartų bažnyčioje.

Streiko rengėjai reikalavo panaikinti suvienodintą lietuvių kalbos egzaminą, 50 proc. padidinti mokinio krepšelį tautinių mažumų mokyklose, įvesti privalomą lenkų (gimtosios) kalbos egzaminą.