Premjeras: Konstitucinio Teismo išaiškinimas dėl dvigubos pilietybės - per griežtas
Premjeras Algirdas Butkevičius sako besilaikantis nuomonės, kad Konstitucinio Teismo išaiškinimas, jog dvigubos pilietybės atvejai turi būti tik retos išimtys, yra per griežtas.
"Aš manau, kad per griežtas. Aš būčiau liberalesnis šitoje srityje" , - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams, paklaustas, ar Konstitucinio Teismo išaiškinimas dėl dvigubos pilietybės, jo nuomone, yra per griežtas, sakė Ministras Pirmininkas.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl pilietybės teikimo plėtros galimybių A. Butkevičius sakė vertinantis teigiamai.
"Jeigu Prezidentė kreipėsi, tai Prezidentę reikia palaikyti. Matyt, teisininkai tam tikrus argumentus išdėstė, dėl ko reikia kreiptis, ir aš manau, tam tikros gal kyla abejonės, o po Konstitucinio Teismo atlikto darbo ir priimto sprendimo tos abejonės bus išsklaidytos", - sakė Premjeras.
D. Grybauskaitė pirmadienį kreipėsi į Konstitucinį Teismą išaiškinimo dėl pilietybės teikimo plėtros galimybių.
Šalies vadovės teigimu, šiuo metu pilietybės teikimo tvarka yra griežta, o visuomenėje vykstančios permainos keičia žmonių lūkesčius. Todėl būtinas aiškus atsakymas, ar, norint išplėsti Lietuvos Respublikos pilietybės teikimo galimybes, pakanka Pilietybės įstatymo pataisų, ar tam būtina keisti Konstituciją.
Prezidentė prašo išaiškinti 2003 m. gruodžio 30 d. ir 2006 m. lapkričio 13 d. Konstitucinio Teismo nutarimų nuostatas ir atsakyti, ar galima tik įstatymu, nekeičiant Konstitucijos, nustatyti, kad asmenys, po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę gyventi į kitas valstybes ir įgiję tų valstybių pilietybę, gali turėti dvigubą pilietybę.
Konstitucinio Teismo taip pat prašoma atsakyti, ar galima tik įstatymu plėsti atvejus ir sąlygas, kada užsieniečiams gali būti išimties tvarka suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.
Šiuo metu, pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo doktriną, dvigubos pilietybės atvejai gali būti tik ypač retos išimtys, o ne paplitęs reiškinys. O išimties tvarka pilietybę kitų šalių piliečiams galima suteikti tik už ypatingus, o ne spėjamus ar būsimus nuopelnus valstybei ir jeigu jie yra integravęsi į Lietuvos visuomenę.
Rašyti komentarą