Praviros kaimynų buto durys gyventojams nerūpi

Didžiajai daliai praeivių kilusius įtarimus greitai išsklaido kaimynų bute aptikto nepažįstamo žmogaus pasakymas, kad "viskas gerai".

"Nusprendę patikrinti, kaip kaimynai reaguoja į iš pirmo žvilgsnio įtartiną situaciją jų laiptinėje, pamatėme, kad visą dieną palikus praviras duris, patikrinti, kas vyksta kaimynų bute, ryžtasi tik kas dešimtas praeivis. Tačiau ir toji susidomėjusioji mažuma jaučiasi visiškai nuraminta nepažįstamo žmogaus atsakymo "viskas gerai" ir neįžvelgia jokio pavojaus.

Tuo tarpu, įkalinimo įstaigose gyvenantys nuteistieji prieš keletą metų "Lietuvos draudimo" apklausoje teigė, kad net ir suplanuotą vagystę įvykdyti sutrukdytų būtent kaimynai. Tai - signalas gyventojams, kad jų įsivaizdavimas, kas geriausiai gali apsaugoti jų būstą, ne visuomet yra teisingas", - trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė "Lietuvos draudimo" strategijos, marketingo ir klientų departamento direktorė Aurelija Kazlauskienė.

Eksperimentas "Praviros durys" vyko du mėnesius nuo 2012 m. gruodžio iki 2013 m. vasario. Jo metu penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje buvo pasirinkta 20 butų, skirtingai vertinamų miesto rajonų daugiabučiuose. Juose darbo dienomis įsikūrė stebėtojai, kurių tikslas - užfiksuoti kaimynų reakcijas į nuo ryto iki vakaro pravertas buto duris. Žmonių reakcijos buvo tiriamos įvairiose situacijose - matomoje vietoje, šalia durų palikus rankines ir kitus daiktus, iš buto sklindant žmonių balsams, televizijos transliacijai ar spengiant tylai. Eksperimento metu buvo siekiama ištirti, ar kaimynai pastebės praviras duris, kaip į jas reaguos, ar imsis veiksmų, siekdami apsaugoti kaimyno turtą.

Eksperimento metu, didžioji dauguma (59 proc.) kaimynų ir kitų, praeinančių laiptine pro pravertas duris, visiškai nereagavo į neapsaugotą kaimynų turtą. Dar 23 proc. atkreipė dėmesį į pravertas duris, tačiau jokių veiksmų jam apsaugoti nesiėmė. Susirūpino ir ėmėsi konkrečių veiksmų (užėjo į vidų arba garsiai pasiteiravo, kas atsitiko) tik 17 proc. pro neapsaugotą turtą ėjusių praeivių. Nė vienas laiptinės praeivis 5 miestuose nesiėmė efektyvių veiksmų - nepaskambino buto šeimininkams ar policijai.

Eksperimento metu pastebėta, jog gyventi saugiau, kai šalia yra senyvo amžiaus kaimynų - veiksmų, apsaugoti turtą, dažniau ėmėsi vyriausi (56 metų ir vyresni) praeiviai. Moterys dažniau atkreipė dėmesį į įtartiną situaciją bute, tačiau aktyvių veiksmų ėmėsi taip pat retai, kaip ir vyrai. Išsiaiškinti, kas vyksta bute, labiau buvo linkę keliese einantys praeiviai - tikėtina, dėl to, jog jie jautėsi drąsiau.

"Iš viso į butą su praviromis durimis paklausti, kas vyksta, užėjo kas dešimtas pro jas ėjęs žmogus. Dar 7 proc. koridoriuje garsiai pasidomėjo, ar iš tiesų viskas gerai. Užėjusiems į vidų pirmą kartą sutiktas žmogus įtarimų nesukėlė, o pasiteisinimas "vėdinamos patalpos" ar "pamiršau uždaryti duris" kaimynams išsklaidydavo nuogąstavimus, jog tai gali būti vagystė ar įsibrovimas į svetimas patalpas. Tai įrodo, kad gyventojai yra gana patiklūs ir nesigilina, kas iš tiesų vyksta kaimynystėje", - sakė A. Kazlauskienė.

Pasak jos, aktyviausiai į praviras kaimynų buto duris reagavo Šiaulių gyventojai. Mažiausiai dėmesio kreipė vilniečiai ir klaipėdiečiai. Žymių reakcijų skirtumų tarp prestižiniais laikomų ir ne tokios geros reputacijos miestų rajonų gyventojų tyrimo rengėjai nepastebėjo.

Stebėtojai užfiksavo įvairias kaimynų reakcijas į pravertas duris. Pavyzdžiui, 25 metų mergina Vilniuje, mačiusi, kad visą dieną buvo pravertos buto durys, tačiau nieko nedariusi, stebėtojams vėliau paaiškino: "Nieko blogo nepagalvojau. Gal kraustosi žmonės. Aš nedaug laiko čia gyvenu, nelabai bendrauju su kaimynais, nepažįstu jų, todėl ir nėjau tikrinti. Vagys? Dieną juk niekas nevagia".

Kita eksperimento dalyvė - pensininkė iš Vilniaus sakė: "Nieko blogo nepagalvojau, gi pasakėte, kad vėdinate butą. Tik sūnus įtarinėjo, kad gali būti išplėšta, nes paprastai kaimynai niekada taip nepalieka durų".

Pasak draudikų, atlikti tokį eksperimentą paskatino žmonių deklaruojamas pasitikėjimas kaimynais. Pernai vasarą "Lietuvos draudimo" atlikto tyrimo duomenimis, net 81 proc. apklausos dalyvių manė, kad vagystės atveju kaimynai nedelsdami skambintų policijai, 54 proc. buvo įsitikinę, kad kaimynai paskambintų buto šeimininkui.

Tuo metu tyrimo "Vagys mato kitaip" duomenimis, aktyviausiai vykdomos turto vagystės yra darbo valandomis - 62 proc. Patyrę vagys tvirtina, kad vagystę galima įvykdyti bet kuriuo paros metu, o palankiausias laikas - nuo 9 iki 12 val. darbo dienomis (kai namuose nieko nėra, nes net ir vaikai šiuo laiku būna mokykloje) arba ilgųjų savaitgalių ir švenčių dienomis.