Prarandančiųjų tikėjimą geresne Lietuvos ekonomine padėtimi vis daugiau

Spalio mėnesį beveik pusė Lietuvos gyventojų buvo tos nuomonės, kad ekonominė Lietuvos padėtis blogėja, beveik tiek pat viešosios nuomonės apklausos dalyvių geresnių lūkesčių nepuoselėjo ir ateičiai.

Spalį 49 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų šalies ekonominę situaciją per pastaruosius kelis mėnesius vertinio kaip blogėjančią.

Dešimtadalis - 9 proc.- viešosios nuomonės apklausos dalyvių nurodė, kad ji pagerėjo.

Keturi iš dešimties - 39 proc. - teigė, kad ji nepasikeitė.

3 proc. respondentų neatsakė į šį klausimą.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" naujienų agentūros ELTA užsakymu spalio 20-30 dienomis atliktos apklausos duomenimis, per mėnesį šalies ekonominės padėties vertinimas pablogėjo - 6 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, manančių, kad ekonominė situacija Lietuvoje blogėja.

Toje pačioje apklausoje 44 proc. respondentų taip pat netryško optimizmu kalbėdami apie šeimos finansinę padėtį. Jie nurodė, kad šeimos finansinė padėtis pastaruoju metu pablogėjo.

7 proc. apklaustųjų atsakė, kad šeimos finansinė padėtis per pastaruosius du mėnesius gerėjo ir beveik pusė - 47 proc. - konstatavo ją esant nepakitusią.

Ateičiai viešosios nuomonės apklausos dalyviai didelių vilčių taip pat nepuoselėjo. Dauguma jų - 47 proc. - sakė, kad per ateinančius dvylika mėnesių ekonominė Lietuvos padėtis blogės.

Trečdalis - 34 proc. - nurodė, kad per ateinančius metus ekonominė padėtis šalyje bus tokia pati, kaip ir dabar.

Kiek daugiau nei dešimtadalis - 12 proc. - apklaustųjų per minėtą laiką tikisi ekonomikos pragiedrulių, o 7 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Palyginti su vertinimais prieš metus, pesimistiškai vertinančių ekonomikos ateitį Lietuvoje padaugėjo 9 procentiniais punktais.

Anot rinkos ir viešosios nuomonės tyrimo kompanijos "Baltijos tyrimai" sociologo Romo Mačiūno, tai, kad per metus optimistų nepadaugėjo, lyg ir leistų daryti prielaidą, kad kalbos apie galimą naują ekonominę ir finansinę krizę jau paveikė Lietuvos gyventojų lūkesčius dėl ateities. Per pastaruosius dvejus metus nuolat mažėjančios pesimistinės nuotaikos dėl šalies ekonominės ateities nuo šių metų antrojo pusmečio vėl pradėjo vyrauti - daugėja gyventojų, nebesitikinčių geresnės ekonominės situacijos nei šalyje, nei savo namų ūkyje.

"Daugiau pesimizmo kalbėdami apie ateitį išsakė vyrai, vyresni nei 30 metų žmonės, darbininkai ir bedarbiai. Ekonomikos pagerėjimo daugiau tikisi jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai bei dešiniųjų politinių pažiūrų rinkėjai", - detalizavo "Baltijos tyrimų" rinkodaros direktorius R. Mačiūnas.

Vertindamas šios apklausos rezultatus partiniu požiūriu, R. Mačiūnas teigė, kad didžiausi pesimistai dėl ateities yra partijos Tvarka ir teisingumas bei Darbo partijos rinkėjai. Santykinai didžiausi optimistai yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rėmėjai.