Šiemet labiau baiminamasi ne potvynio, o galimų ledų sangrūdų, kurios šluoja nuo žemės paviršiaus viską, kas pasitaiko jų kelyje. Svarstoma galimybė panaudoti iki šiol Lietuvoje netaikytą praktiką - tam tikrose vietose ledus išsprogdinti.
Dar vienas iš galimų metodų ištirpinti ledų sangrūdas - barstyti jas durpėmis, tačiau sprogdinti esą efektyviau. Svarstoma, kad sprogmenų gali prireikti ties Šilininkais ir ties Girininkais, kur Nemunas daro kilpą, taip pat didelės ledų sangrūdos būna ties Rusnės sala. Tiesa, iki šiol aplinkosaugininkai sprogmenų panaudojimui priešindavosi.
"Specialistai dar turės įvertinti, ar tikrai būtina griebtis sprogmenų ir kiek tai žalinga gamtai. Užsienyje tokia praktika taikoma. Pavyzdžiui, Baltarusijoje saugant tiltus jau keliose vietose ledai buvo sprogdinti, taip žadama elgtis ir Kaliningrado srityje", - vakar vykusiame išvažiuojamajame Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje sakė vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.
Visi specialiųjų tarnybų atstovai pabrėžė, kad šiemet ypač storas ledo sluoksnis, didelė sniego danga ir gilus įšalas. Tad jei prasidėtų smarkus atšilimas, galima tikėtis tokio pat stipraus potvynio, koks buvo 1994-aisiais metais.
"Negerai, kad potvynis jau prasidėjo aukštupyje. Marios dar sukaustytos ledu, o vanduo jau veržiasi, tad susidarė dvigubas ledo sluoksnis. Be to, šiemet įšalas vietomis siekia net iki metro", - komentavo Šilutės rajono savivaldybės Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjas Romas Renčeliauskas.
Pagėgių savivaldybės teritorijoje mažesnėse upėse jau dabar vandens lygis kyla ir yra apsėmęs kelias kelio atkarpas.
"Svarstant klausimą, ką daryti, jei grėsmingos ledo lytys pajudės pievomis sodybų link, atsakymas vienas - skubiai evakuoti žmones", - sakė ministras R. Palaitis.
Manoma, kad šiemet pagrindinė ir veiksmingiausia gelbėjimo priemonė bus ne amfibija ar laivas ant oro pagalvės, o sraigtasparniai.
Nors visi specialiųjų tarnybų atstovai tikino, kad potvyniui pasiruošta, tačiau neslepiama, kad lėšų šiemet tam skirta minimaliai. Tad gyventojai raginami bent mėnesiui apsirūpinti maisto produktais, medikamentais, nes šiemet neplanuojama taikyti ankstesnių metų praktikos, kai amfibijų prireikdavo tam, kad gyventojams būtų atvežta duonos ir druskos.
Taip pat tikimasi, kad šiemet nebus tokių atvejų, kai gelbėti tekdavo į potvynio teritoriją užklydusius pasižvalgyti esktremalus. Šiemet pirmą kartą pastatyti kelių eismo ženklai, draudžiantys įvažiuoti į potvynio zoną. Tad jų nepaisantys smalsuoliai bus baudžiami.
Be kita ko, akcentuota, kad potvynio zonoje gyvenantys žmonės buvo raginami evakuotis iš anksto, tačiau nė vienas jų nesiryžo tokiam žingsniui. Taip pat potvynio zonų gyventojai nesutinka keisti savo gyvenamosios vietos į saugesnę.
Edita GUDAVIČĖ
Rašyti komentarą