Po skaudžios istorijos siekiama supaprastinti įvaikinimą

Kalčiausi - globos namai

Septynerių metukų Ventos socialinės globos namų auklėtinė į Kauno klinikas pateko išsekusi ir sverianti vos 5,8 kilogramo. Paaiškėjus Sveikatos apsaugos ministerijos Akreditavimo tarnybos audito išvadoms, daugiausia problemų įžvelgta Ventos socialinės globos namuose.

Patikrinimas buvo atliktas visose medicinos įstaigose, kur gydyta mažametė Ventos socialinės globos namų auklėtinė - Ventos ambulatorijoje, Šiaulių Respublikinės ligoninės Motinos ir vaiko klinikoje ir Kauno klinikose. Kaune pažeidimų nenustatyta, Šiauliuose pažeidimai nedideli - medikai turėjo greičiau paskirti endokrinologo konsultaciją ir kompleksiškai įvertinti vaiko sveikatą.

Daugiausiai problemų esą susiję su Ventos ambulatorija, kuri prižiūri vaikų sveikatą.

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis patikino audito išvadas perduosiantis ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM), kuriai pavaldūs globos namai, ir kartu jas išnagrinėję spręs, kokių priemonių bus imtasi.

V. Andriukaičio teigimu, būtina kuo greičiau svarstyti, kaip sustiprinti sunkią negalią turinčių vaikų medicinos priežiūrą tokiose globos įtaigose.

„Ventoje, aišku, tektų kalbėti apie daugelį aspektų - apie aspektus, susijusius su pačios priežiūros organizavimu, su būtinų procedūrų tvarkos nustatymu, gilesniu reglamentavimu, kas tokiems ypatingiems vaikams turėtų būti daroma“, - teigia sveikatos apsaugos ministras V. Andriukaitis.

Ieškos sprendimų

Po šiurkčių pažeidimų, kuriuos aiškinasi Šiaulių apygardos prokuratūra, užsibrėžta problemos sprendimo būdų ieškoti kompleksiškai.

SADM ministrė Algimanta Pabedinskienė sako, kad Seimo rudens sesijai planuojama pateikti teisės aktų projektus, kurie skatintų vaikus auginti šeimose ir šeimynose, palengvintų įvaikinimo procedūras.

„Aš manau, kad jeigu vaikai augtų šeimose ir šeimynose, būtų puiku, ir aš norėčiau, kad visi Lietuvos žmonės labai atsakingai į tai žiūrėtų ir priimtų tą atsakomybę“, - penktadienį po susitikimo su Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija, kur buvo diskutuojama apie valstybinių vaikų globos namų sistemos reorganizavimą, žurnalistams sakė ministrė.

Pasak A. Pabedinskienės, yra sudaryta darbo grupė, kuri iki gegužės 1 d. turėtų pateikti savo įžvalgas, pastebėjimus, atlikti analizę, kokia yra situacija šiandien vaikų globos ir suaugusiųjų globos namuose.

„Tada mes galėsime priimti sprendimus ir galbūt keisti paramos dydį ir kitus dalykus. Skaičių nenorėčiau konkretizuoti, paanalizuosime, pasižiūrėsime. Jeigu kalbame apie šeimų ir šeimynų skatinimą, tai, be abejo, visą pašalpų, globos įmokų skyrimą reikia peržiūrėti, motyvuoti Lietuvos piliečius prisiimti tą atsakomybę globoti vaikučius“, - mano ministrė.

Anot jos, antrasis darbo grupės etapas susijęs su strategijos parengimu.

„Mes manome, kad rudens sesijai galėsime teikti įstatymų ir teisės aktų pakeitimus, pasiūlymus“, - žadėjo ministrė A. Pabedinskienė.

Paprastesnė tvarka

Jos duomenimis, vaikų globos namuose šiuo metu gyvena apie 4 tūkst. vaikų, o personalą sudaro maždaug apie 3,5 tūkstančio darbuotojų.

„Jeigu mes vertiname tai, kad yra ir neįgalūs vaikučiai, jiems socialinių darbuotojų reikėtų, ko gero, daugiau. Bet, be abejo, dar kartą noriu pakartoti, idealiausias variantas - kad vaikučiai augtų šeimose ir šeimynose“, - sakė A. Pabedinskienė.

Paklausta, kiek iš vaikų globos namuose augančių 4 tūkst. vaikų šį skaičių siekiama sumažinti, ministrė sakė: „Skaičių nenorėčiau sakyti, nes situacija keičiasi, yra įvairios aplinkybės, bet per pusę būtų idealu, ir tai yra didžiulė siekiamybė.“

Anot A. Pabedinskienės, planuojama keisti ir įvaikinimą reglamentuojančius įstatymus. „Yra darbo grupė, išklausysime visų nuomonių ir priimsime atitinkamus sprendimus, kurie palengvintų įvaikinimo procesą, nes jeigu kalbame apie šeimų ir šeimynų plėtrą, mes tą turime daryti“, - teigė ministrė.

Jos teigimu, šiuo metu apie 9 mėnesius laukiama įvaikinimo. „Mes manome, kad 6 mėnesiai turėtų būti maksimumas“, - pažymėjo ministrė.