Politologas: Saulius Skvernelis pasielgė korektiškai

Pasak politologo, sunku vertinti S. Skvernelio pasitraukimo priežastis, nežinant visų peripetijų.

"Kiek galima spręsti, jis kažkaip sukonfliktavo su Seimo Pirmininke, tai, matyt, vis dėlto žmogus padarė klaidą. Manau, Seimo Pirmininkas formaliai yra antras žmogus valstybėje, ir jeigu ministras su ja sukonfliktavo, tai pasielgė korektiškai - atsistatydino, pripažino savo klaidą, ir taip turėtų visi politikai elgtis, jeigu tu padarai klaidą, reputacija politikui yra ne mažiau svarbi nei kompetencija", - naujienų agentūrai ELTA S. Skvernelio atsistatydinimą komentavo V. Dumbliauskas.

"Tai natūrali reakcija, jeigu su Seimo Pirmininke buvo negražiai pakalbėta", - pridūrė jis.

Simboliška, bet lapkričio 11-ąją sukako lygiai metai, kai vidaus reikalų ministro pareigas pradėjo eiti partijos Tvarka ir teisingumas deleguotas, iki tol šalies policijos generalinio komisaro postą užėmęs S. Skvernelis. Politologas S. Skvernelio veiklą įvertino teigiamai, jį vadino profesionalu, priešingai nei jo pirmtakas Dailis Alfonsas Barakauskas, buvęs ne savo vietoje.

"Ministrais vis dėl turi būti politikai, o jis - karjeros tarnautojas. Čia, matyt, gal buvo Daukanto aikštės noras, nes manau "Tvarka ir teisingumas" būtų radęs žmogų į tą postą. Čia, matyt, buvo kažkoks susitarimas. Kaip profesionalas, mano galva, jisai (S. Skvernelis. - ELTA) tvarkėsi gerai ir, matyt, nelabai galvojo apie politinę karjerą, gal jam visai neįdomu būti politiku, nes tai pakankamai purvinas darbas. Tai viskas taip susiklostė ir pasitraukė", - svarstė pašnekovas.

V. Dumbliauskas atkreipė dėmesį į aukštus S. Skvernelio reitingus, pareigūnų gynimą. Politologui kilo klausimas dėl tolesnės S. Skvernelio karjeros, o ypač žinant tai, kad aukštus postus užėmę ir juos palikę pareigūnai, valdininkai tampa bedarbiais.

Neatmetama, kad S. Skvernelis pasuks ir į vieną ar kitą partiją. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas Eltai yra sakęs, kad į vidaus reikalų ministro postą S. Skvernelį delegavusi partija Tvarka ir teisingumas labai aiškiai nori, kad parlamento rinkimuose jis dalyvautų jų sąraše.

"Jis vis dėlto kaip ir yra jų partijos deleguotas atstovas, bet nesu tikras, kad S. Skvernelis iš tikrųjų pasiduos Tvarkos ir teisingumo partijos vilionėms, nes gana racionaliai supranta, kad šiuo atveju ne jam labiau reikia partijos, bet partijai labiau reikia jo. Ir jeigu matys, kad su šita partija jo asmeninės politinės ambicijos ar perspektyvos nėra optimaliai išnaudotos, jis tikrai gali rinktis ir kitą variantą, įskaitant ir kandidatavimą kaip nepriklausomam kandidatui. Nes šiuo atveju, manau, tas populiarumas, kurį jis dabar yra pasiekęs, jam leidžia pakankamai drąsiai pasirinkti kurią nors vienmandatę apygardą ir joje tikėtis pergalės. Tai jau vien toks variantas visada gali būti S. Skverneliui po ranka. Bet visiškai neatmestina, kad ir bet kuri kita partija - ar socialdemokratai, ar Darbo partija, gali jį viliotis netgi ir dešiniosios partijos, manau, kad taip pat visai mielai priimtų į savo sąrašus. Šiuo atveju tai bus greičiausiai ministro apsisprendimas, kas jam racionaliai atrodys parankiau, parankesnis kelias", - dėstė T. Janeliūnas.

Iš dabartinio Ministrų kabineto nepartiniai ministrai yra S. Skvernelis ir energetikos ministras Rokas Masiulis. Tai, kad jau daugiau nei metus būdamas ministru S. Skvernelis nestojo į "tvarkiečių" gretas, esą ir liudijo apie atsargiai vertinamas perspektyvas būtent šioje partijoje.

"Jis atsargiai žiūri į tuos viliojimus, ir aš manau, kad turbūt jis išlaikys tokią pat poziciją ir iki pat rinkimų. Net jeigu jis dalyvautų sąraše, tai greičiausiai būtų kaip ne partinis asmuo, nebūtinai skubėtų stoti į vieną ar kitą partiją", - svarstė T. Janeliūnas.

S. Skvernelis pozicionuojamas kaip vidaus reikalų ministras, todėl, jeigu bus matoma, kad vienos ar kitos partijos gali pretenduoti dalyvauti valdančiojoje koalicijoje, tai būtų logiška jam siūlyti ministro postą arba bent jau atitinkamai pagal panašią specifiką susijusį Seimo komiteto pirmininko postą.

ELTA primena, kad 2014 m. lapkričio 11 d. po priesaikos Seime 44-erių S. Skvernelis pradėjo eiti ministro pareigas. Jį vidaus reikalų ministru paskyrė Prezidentė D. Grybauskaitė.

S. Skvernelio kandidatūrą į ministro postą pateikė Premjeras A. Butkevičius, o šiam kandidatą pasiūlė partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas Rolandas Paksas.

S. Skvernelis ministru buvo paskirtas vietoj atsistatydinusio "tvarkiečio" D. A. Barakausko, kuris vidaus reikalų ministro pareigų atsisakė motyvuodamas pablogėjusia sveikata. Specialiųjų tyrimų tarnybos vykdomame ikiteisminiame tyrime dėl galimai neskaidrių ministerijos viešųjų pirkimų buvęs ministras vėliau buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas.

S. Skvernelis buvo pirmas po gana ilgo laiko VRM vadovaujantis statutinis pareigūnas. Pagal vakarietiškus standartus, vidaus reikalams dažniausiai vadovauja politinio pasitikėjimo civiliai asmenys.

Ministras akcentavo sieksiąs, kad Vidaus reikalų ministerija taptų geidžiamiausia.

"Galiu pasiekti, kad Vidaus reikalų ministerija taptų geidžiamiausia, gyventojai ja pasitikės. Juk nuo VRM labai priklauso žmonių saugumas, savivaldos, valstybės administravimo problemų sprendimas", - tuomet pirmąją savo darbo dieną kalbėjo vidaus reikalų ministras S. Skvernelis.

Jis pripažino, kad jo pirmtako D. A. Barakausko vadovavimo VRM metu kilęs korupcijos skandalas pakenkė ministerijos įvaizdžiui, sumenkino pasitikėjimą gyventojų akyse.

S. Skvernelis, buvęs policijos generalinis komisaras, pabrėžė, kad kaip ministras jis pirmenybę teiks statutinių pareigūnų problemoms, ypač socialinėms, spręsti.

Karjerą vidaus reikalų sistemoje S. Skvernelis pradėjo 1998 metais, buvo paskirtas Trakų rajono policijos komisariato kelių policijos komisaru inspektoriumi, vėliau dirbo Policijos departamento Viešosios policijos Kelių policijos tarnybos Organizacinio skyriaus komisaru inspektoriumi.

Nuo 2001 metų spalio S. Skvernelis vadovavo Lietuvos viešosios policijos biuro Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinei, nuo 2003 metų gegužės - Lietuvos policijos eskortavimo rinktinei. 2005 metais S. Skvernelis paskirtas Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininku, 2008 metais - policijos generalinio komisaro pavaduotoju, o nuo 2011 metų kovo 7 dienos - policijos generaliniu komisaru.