Policininkams trūksta studijų krepšelių

Seimo kontrolierius, įstaigos vadovas Romas Valentukevičius, atsižvelgdamas į tai, kad pastaraisiais metais vis mažiau asmenų pasirenka policijos pareigūno profesiją, ir tai, kad ypatingai padidėjo policijos pareigūnų kaita, o jų studijos valstybės lėšomis labai suvaržytos, pradėjo tyrimą savo iniciatyva dėl policijos pareigūnų universitetinių studijų programų bei šių studijų finansavimo. Seimo kontrolierius kreipėsi į švietimo ir mokslo ministrą prašydamas paaiškinti, kaip susidariusią padėtį ketinama spręsti.

„Policijos pareigūnai paprastai atlieka pirminį tyrimą, kuris ypač svarbus tolesniam tinkamam gyventojui iškilusios problemos sprendimui. Pareigūnai, turėdami valstybės jiems suteiktus ypatingus įgaliojimus, betarpiškai bendrauja su piliečiais, todėl jų kvalifikacija, aukštasis universitetinis išsilavinimas bei bendras išprusimas yra labai svarbūs, ir tam turėtų būti skiriamas ypatingas valstybės dėmesys“, – sako Romas Valentukevičius.

Kaip Seimo kontrolierių informavo Policijos departamentas, įsigaliojus Mokslo ir studijų įstatymui, vidurinės grandies policijos pareigūnų rengimo ir finansavimo procese iškilo tam tikrų problemų. Remiantis nustatytomis studijų kainos valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėjimo sąlygomis ir neskyrus tikslinio finansavimo Mykolo Riomerio universiteto Viešojo saugumo fakultete vykdomoms universitetinėms visuomenės saugumo, policijos veiklos ir teisės krypčių bei teisės ir policijos veiklos studijų programoms, didžioji dalis asmenų, gavusių vidaus reikalų ministro siuntimus studijuoti pagal šias studijų programas, negavo studijų krepšelio ir už studijas turi mokėti asmeninėmis lėšomis.

„Manau, kad toks studijų finansavimo modelis pasirinktas tinkamai neįvertinus policijos vaidmens, jos veiklos valstybės ir piliečių labui specifikos, svarbos valstybės mastu ir neatsižvelgus į policijos personalo profesinio rengimo poreikius“, – teigia Romas Valentukevičius.

Pasak jo, padėties rimtumą rodo ir tai, kad pastaraisiais metais vis mažiau asmenų renkasi policijos pareigūno profesiją. Manytina, kad tam neigiamos įtakos turi ir faktas, jog būsimi policijos pareigūnai už studijas privalo mokėti patys: 2009 metais į Mykolo Romerio universiteto policijos studijas pretendavo 235 asmenys (išlaikę visus reikiamus patikrinimus), 2010 metais – 202, o 2011 metais – 149.

Seimo kontrolierių Romą Valentukevičių pradėti tyrimą savo iniciatyva paskatino ir tai, kad šiuo metu yra susidariusi dviprasmiška ir policijos pareigūnų profesinio rengimo specifikos neatitinkanti situacija, kai asmenims taikomos privalomos, specialios ir pretendentų skaičių ribojančios stojimo į aukščiau minėtas studijas sąlygos (sveikatos būklės ir psichologinio tinkamumo, fizinio pasirengimo, specialūs patikrinimai, nepriekaištinga reputacija ir pan.), ir tuo pačiu metu stojimo konkursas ir studijų finansavimas vykdomas bendrąja tvarka. Ši dviprasmiška padėtis iki šiol nėra išspręsta, nors dėl šios problemos Policijos departamentas ne kartą kreipėsi į Vidaus reikalų bei Švietimo ir mokslo ministerijas.

Policijos departamento nuomone, siekiant išvengti visuomenės saugumui neigiamų pasekmių ir grėsmės, kai dėl netinkamos policijos pareigūnų rengimo sistemos šią profesiją gali pasirinkti daug mažiau asmenų, nei reikia ar ateityje reikės pareigūnų, jau šiuo metu būtina imtis neatidėliotinų konkrečių veiksmų dėl vieningos policijos pareigūnų rengimo sistemos kūrimo bei tokių studijų finansavimo modelio nustatymo.