Po Kultūros ministerijos audito siūloma "pakratyti" ir viešąsias įstaigas

Iki balandžio mėnesio truksiančiu auditu siekiama modernizuoti ir atnaujinti kultūros infrastruktūrą, įvertinti kultūros įstaigų valdymo efektyvumą, vykdomas funkcijas bei galimą jų dubliavimą.

Pasak kultūros ministro Arūno Gelūno, auditu siekiama pasitikrinti, ar ministerijos, išsiplėtojusios per 20 metų, funkcijos yra idealios, ir toje sistemoje atrasti vidinių išteklių. Pasak ministro, kultūros įstaigų negali būti tūkstantis, mat sistema vis plečiasi, o finansavimas joms didėja nežymiai. "Galbūt iš vienur jėgas galima permesti kitur - gal Jaunimo programa nepakankamai plėtojama ar kultūros statistikos nedarome, o gal reikia?", - svarstė ministras Vilniuje kultūros visuomenei surengtame seminare.

Pristatydamas nepriklausomų ekspertų atliekamą sisteminę ministerijos veiklos analizę, KM Strateginio planavimo skyriaus vedėjas Rasius Makselis sako, kad audito poreikį suformavo Seimo priimtos Kultūros politikos kaitos gairės, pirmiausia keliančios uždavinius reformuoti ir demokratizuoti kultūros valdymą ir gerinti esamą kultūros sistemos finansavimą.

"Tai pakankamai rimti iššūkiai ministerijai, kaip institucijai. Ištirti ministerijos vykdomas funkcijas ir jų efektyvumą yra būtina, nes to nepadarius kai kurios gairės nelabai gali būti įgyvendinamos. Kitas iššūkis ateina daugiau iš Vyriausybės kaitos. (...) Vienas iš svarbiausių kaitos momentų Vyriausybėje - naujoji planavimo metodika, kurioje daugelis įstaigų dalyvauja", - pabrėžė R. Makselis.

Pasak jo, pagrindinė šio tyrimo sąlyga yra ta, kad ekspertai netiria įstaigų veiklos turinio požiūriu, t.y. nėra vertinama, kokie turi būti muziejai, teatrai, kaip jie turi vykdyti savo funkcijas. "Tyrimo metu mes matome, kaip vyksta valdymas, sprendimų priėmimas, kaip juda komunikacija, informacija apie pasiektus rezultatus. Tiriama pati ministerijos struktūra, visų ministerijos skyrių funkcijos, kiek jos susijusios su įstaigų funkcijomis, net iki personalo pareigybių, taip pat turtas, finansai", - vardijo KM specialistas.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Julius Dautartas siūlo į tyrimą įtraukti ne tik valstybines, bet ir viešąsias įstaigas, kurios dalyvauja programinio finansavimo konkursuose ir taip pat gauna valstybės lėšas. "Būtų galima jas irgi draugiškai "pakratyti". Po šito esminio tyrimo neefektyvaus valstybinių įstaigų darbo (o mes maždaug nujaučiam, kuo jis pasibaigs) reikėtų užsiimti viešųjų įstaigų racionalaus ir gero darbo tyrimu. Va tada mes ir turėsime palyginamąją skalę ir bus viskas aišku", - kalba Seimo narys, pritardamas teiginiui, kad nėra skirtumo tarp valstybinių ir nevalstybinių kultūros įstaigų, nes "kultūrą kuria visi".

2011 m. pirmąjį ketvirtį KM valdymo tobulinimo grupė yra numačiusi tęsti viešųjų įstaigų, kurių dalininke ar steigėja yra KM, tinklą ir įvertinti dviejų viešųjų įstaigų - "Kultūros vertybių globos tarnybos" ir "Skulptorių kūrybinės studijos" tolesnės veiklos perspektyvas. Taip pat suplanuota įvertinti perimtų iš Tautinių mažumų ir išeivijos departamento viešųjų įstaigų - Tautinių bendrijų namų, Romų visuomenės centro, Kauno įvairių tautų kultūrų centro ir Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centro veiklą.