Planus drastiškai mažinti lėšas kultūrai Ramūnas Karbauskis aiškina galima nauja krize

Kultūros įstaigų vadovai skambina pavojaus varpais dėl vyriausybės planų kitais metais kultūros finansavimą sumažinti beveik 18 mln. eurų. Trečiadienį Seimo Kultūros komiteto posėdyje jo vadovas Ramūnas Karbauskis aiškino, kad lėšas mažinti siekiama dėl neva galimos naujos ekonominės krizės, bet kartu ramino, kad sprendimo dėl 18 mln. eurų atėmimo dar nėra. Kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson interviu LRT.lt taip pat tikina, kad galutinis skaičius nebus toks drastiškas

Vyriausybė siekia, kad visos ministerijos, išskyrus Krašto apsaugos, kitų metų biudžetus bendrai susimažintų 616 mln. eurų ir juos sumestų į bendrą „pokyčių krepšelį“. Kultūros ministerijos biudžetą norima nurėžti beveik 18 mln. eurų.

Visų Lietuvos teatrų, koncertinių įstaigų ir muziejų vadovai Kultūros komiteto posėdyje prašė L. Ruokytės-Jonsson ir R. Karbauskio paaiškinti, kokiais kriterijais remiantis kitų metų šalies kultūros biudžetas galėtų sumažėti tokia didele suma, kai kultūros darbuotojai ir taip nesuduria galo su galu.

Kultūros srityje dirbantys finansininkai įsitikinę, kad kitais metais dėl vyriausybės paskelbto taupymo vajaus gali būti mažinami kultūros darbuotojų atlyginimai, nes daugiau nėra ką mažinti.

„Vyriausybė kalba apie socialinės atskirties mažinimą, tačiau, jeigu tiems kultūros darbuotojams, kurie šiuo metu, atskaičius mokesčius, gauna 500 eurų, alga sumažėtų iki 300 eurų, tuomet atsirastų dar keli tūkstančiai pašalpų iš valstybės prašytojų. Ar tokiu keliu reikėtų eiti?“ – klausė Kinematografininkų sąjungos vadovas Arūnas Matelis.

Jam antrino Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinis direktorius Martynas Budraitis: „Sumažinę ir taip varganą kultūros finansavimą, po kelerių metų žiūrėsim, kaip sugrįžti prie šiandieninio finansavimo lygio.“

R. Karbauskis, kalbėdamas apie finansavimą kultūrai, visus susirinkusiuosius įspėjo, esą diržus reikia veržtis daugelyje sričių, nes neva ekonomika vėl kaista ir Lietuvą gali ištikti nauja finansinė krizė.

Kartu komiteto pirmininkas kultūrininkams žadėjo, kad nebeilgai kalbėsime, jog turime dirbti iš idėjos.

Visų kultūros įstaigų vadovams prieštaraujant, kad taip drastiškai būtų mažinamas finansavimas kultūrai, R. Karbauskis aiškino, kad „tas mechaninis paskaičiavimas būtinas tam, kad prasidėtų reforma, bet sprendimo iš kultūros atimti 18 milijonų dar nėra.“

„Valstiečių“ lyderis pažadėjo dalyvauti kitą savaitę vyksiančiame vyriausybės posėdyje, kurio metu turėtų būti nuspręsta, kiek kiekviena ministerija privalės kitais metais sumažinti savo biudžetą.

Dėl kultūros finansavimo turėtų būti posėdžiaujama birželio 30 dieną.

– Kodėl iš Užsienio reikalų ministerijos biudžeto kitais metais planuojama atimti 6 mln. eurų, o iš Kultūros ministerijos net 18 mln.? – LRT.lt paklausė kultūros ministrės L. Ruokytės-Jonsson.

– Manau, kad į kultūrą buvo pasižiūrėta iš paukščio skrydžio, giliau neanalizuojant, kokia jos finansinė padėtis yra šiuo metu. Kol kas tie 18 mln. – tik rekomendacija, o ne – griežtas reikalavimas. Mes atsakėme, kad galime maždaug 2,8 mln. eurų sumažinti tik vadinamąsias VIP lėšas. Dėl to nukentėtų visos savivaldybės, nes nebegautų finansavimo atnaujinti savo kultūros centrus ir įstaigas.

– Tačiau juk Finansų ministerija siūlo derybas su Kultūros ministerija pradėti nuo 18 mln. eurų.

– Ant stalo dar nieko nepadėta. Manau, kad birželio 30 d. kalbą pradėsime nuo kitų skaičių.

– Jeigu kitais metais taip stipriai vyriausybė nori sumažinti finansavimą kultūrai, iš kur prasimanysite pinigų griūvančiam Gedimino kalnui gelbėti?

– Tam, kad būtų pabaigti šiuo metu pradėti kalno šlaito tvarkymo darbai, papildomai reikia 1,5 mln. eurų. Kitam šlaitui sutvarkyti reikėtų daugiau nei 5 mln. eurų. Darbai turėtų prasidėti iki šių metų rugsėjo. Mums sutiko padėti Lenkijos specialistai. Tačiau kalno tvarkymo finansavimo problemos dar neišspręstos, bet, manau, premjeras Saulius Skvernelis jų nuošalyje nepaliks ir spręs valstybiniu lygiu.