Pirmasis "Vakarų ekspreso" sausis

Ką rašo seni laikraščiai

Dienraštis "Vakarų ekspresas", norėdamas prisiminti senus gerus laikus, tęsia rubriką, kurioje kviečia su šypsena bei lengva ironija pažvelgti į tai, kokios aktualijos jaudino uostamiesčio gyventojus prieš 18 metų. Šį kartą - "Vakarų ekspreso" 1991 metų sausio mėnesio numerių apžvalga.

Pinigų panaudojimo būdai

1991 sausį žmones apėmė visuotinė panika dėl vykdomos pinigų reformos.
Išsigandę grasinimų, jog iš apyvartos bus išimti 50 ir 100 rublių banknotai, piliečiai masiškai ėmė plūsti į bankus ir paštus, kad galėtų šias kupiūras išsikeisti į smulkesnes.

O štai "Vakarų ekspresas" siūlė kitokį būdą, kaip panaudoti šiuos banknotus. Klijuoti 50 ir 100 rublių banknotus vietoje tapetų, žinoma, nepatarė, nes impregnuotą popierių labai sunku priklijuoti. Bet minėtų kupiūrų krūvelė būtų patikimai parėmusi klibantį stalą ar spintą.

Na, o dar praktiškesnį patarimą tada žmonėms nutarė duoti Lietuvos ūkininkai. Jų nuomone, tuo metu protingiausia buvo kaupti monetas. Geriausiu atveju, jas būtų buvę galima atiduoti į metalo laužą, o blogiausiu - prisirišti po kaklu ir... nusiskandinti.

Praktiškumas

Žinoma, kam tos kupiūros, jei be jokių problemų buvo galima naudotis ir kitokiais atsiskaitymo būdais. Pavyzdžiui, iškeisti auksinę grandinėlę į sekciją, kilimą - į televizorių, ar "videoplejerį" - į garažą. Ir nebūtini čia jokie pinigai, kurių iš vienos pusės - per daug, o iš kitos - trūksta.

Štai apie pinigų ir prekių trūkumą pasakojo ir laikraštyje išspausdintas praktiškas anekdotas: "Praeivis užkalbina pro šalį skubantį žmogelį su tualetinio popieriaus rulonėliu: "Sakykite, kur popierių pirkot?" "Ne pirkau, o iš cheminės valyklos parsinešu." "Vakarų ekspresas" tuoj pat po anekdoto pateikė informaciją: "Mūsuose ši paslauga dar neteikiama, bet ateity, galimas daiktas, jog prireiks."

Griežtas auklėjimas

Matyt, tuometiniai mokytojai, norėdami išauginti kitokią, dorą ir nuo pinigų nepriklausomą kartą, vaikučius auklėjo itin griežtai. Ypač mokytojai auklėtiniams bandė įskiepyti punktualumo svarbą.

Štai Klaipėdos 4-osios vidurinės mokyklos administracija taip mylėjo savo moksleivius, jog net nebeįleisdavo jų į mokyklą. Gal ir ne visai taip, apskritai tai įleisdavo, bet tik lygiai aštuntą valandą ryto. Jeigu stropesni moksleiviai ateidavo per anksti, nesvarbu - vėjas, lietus ar sniegas, tekdavo laukti nelemtos aštuntos valandos už mokyklos durų. Kad žinotų nenaudėliai, jog punktualumas - didžiausia dorybė.

O galbūt taip mokykla baudė moksleivius, nesilaikiusius "Vakarų eksprese" išspausdintų J. A. Komenskio elgesio taisyklių, surinktų jaunuomenės naudai 1653 metais. Keletas iš jų: "Į mokyklą skubėk kaip į žaidimą. Neškis mokyklinius ginklus, kurie tą dieną ir tą valandą reikalingi. Gėdykis, kad, turėdamas mokytą mokytoją, mokytas knygas, pats lieki nemokytas. Venk viso to, už ką galėtum gauti rykščių. Gėda skolintis vadovėlius iš kitų."

Kad nepatirtum gėdos

Gali būti, jog žūtbūt sumanęs laikytis šių elgesio taisyklių, pilietis Aleksėjus, atėjęs į svečius pas nepilnametį savo pažįstamą, išeidamas nusprendė kartu su savimi "išsivesti" ir dvi palapines bei devynias knygas. Juk gėda mokykloje knygas skolintis iš kitų, todėl žmogus nusprendė tiesiog pasiskolinti jas už mokyklos ribų, kad vėliau nepatirtų gėdos mokymo įstaigoje.

Kam jam dar ir dvi palapinės, - taip ir liko neaišku. Juk galėjo pilietis ir stambesnį turtą pasisavinti. "Vakarų ekspresas" siūlė: "Jeigu jums reikalingas automobilis "Kamaz" su priekaba, atvažiuokite į Debreceno g. 94 namo kiemą. Toks automobilis jau nuo šv. Kalėdų be numerių stovi šiame kieme visų užmirštas ir apleistas".

Eglė RUŠKUTĖ