Pilietiškiausi klaipėdiečiai: Karinių jūrų pajėgų indėlis

Šią savaitę "Vakarų eksprese" jau paskelbėme, kad, pasitikdami Vasario 16-ąją, vėl kalbėsime apie pilietiškumą. Žinia, šį kartą savivaldybės iniciatyva rengiama akcija "Aš - pilietis" norima prisiminti tuos žmones, kurie didžiausiuose praėjusių metų miesto renginiuose - "Europiadoje" ir regatoje "The Tall Ships' Races" - atliko didžiulį darbą, bet lyg ir liko "už kadro".

Tai - savanoriai, jūrinių ir kranto organizacijų darbuotojai, kurie padarė kur kas daugiau nei iš jų buvo laukta ir tikėtasi, kultūros ir švietimo įstaigų atstovai, neskaičiavę nei laiko, nei tausoję jėgų, ir kt.

Šįkart pradedame pasakoti apie tuos, kurie savo pasiaukojamu darbu nusipelnė Klaipėdos miesto vėliavų. Pirmasis pasakojimas - apie Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų indėlį Klaipėdai puošiantis burėmis regatos "The Tall Ships' Races Baltic" metu.

Pasiruošimas - dvejus metus

Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų (KJP) vadas Olegas Mariničius visų pirma vardijo posėdžius, kurie prasidėjo beveik prieš dvejus metus iki regatos: "Organizatoriai kreipėsi į mus prisidėti. Ir mes atsiliepėme su entuziazmu. Tuo labiau kad mūsų entuziazmą su ne ką mažesniu entuziazmu palaikė ir Krašto apsaugos ministerija. Nuolat tarėmės, kaip suderinti mūsų jėgas, galimybes ir atvykstančių svečių patogumus. Juk reikėjo atlaisvinti krantines burlaiviams pastatyti. Tą darėme ir mes, ir kitos organizacijos",- sakė O. Mariničius.

Didžiausiu KJP indėliu regatoje vadas laiko tai, kad regatos organizavimo reikalams buvo skirtas karinis aprūpinimo laivas "Jotvingis". Regatos organizatoriai šį laivą vadino komunikacijų laivu. Nes būtent šis laivas iš Turku uosto į Klaipėdą parlydėjo visą burlaivių flotilę.

Burlaivių piemenys

Pasak "Jotvingio" vado kapitono leitenanto Vytauto Šakalio, viskas prasidėjo tuomet, kai buvo duota komanda iš Turku uosto į Klaipėdą atlydėti 101 burlaivį. "Ruošėmės tam mėnesį. Įgula, žinoma, paruošta. Bet reikėjo pasiskaičiuoti laiką kelionei pirmyn ir atgal. Turėjome gerai pastudijuoti jūrlapius, nes Suomijos pakrantės sudėtingos, o prie Turku uosto - salynas. Jau tuo pasiruošimo laikotarpiu teko tiesiogiai bendrauti su Turku uosto kapitonu. Be to, karinio laivo iš bet kurios valstybės įplaukimas į kitos šalies teritorinius vandenis yra derinamas diplomatiniu lygiu. Tad buvo reikalingas ir Krašto apsaugos ministrės įsakymas.

Kai atplaukėme į Turku, tokį reginį pamačiau pirmą kartą - "Jotvingį" turėjome įvesti į upę, kurios abiejuose krantuose buvo išsirikiavę didieji ir mažieji burlaiviai, dalyvaujantys regatoje. Vaizdas buvo stulbinantis dar ir todėl, kad upė buvo apaugusi švendrėmis. Įvedant "Jotvingį" į šią upę, laivo pirmgalyje turėjo stovėti žmogus, pranešantis, kiek galima "įlįsti" į švendres", - pasakojo "Jotvingio" vadas.

Klaipėdiečiai gal to ir nepajuto, bet "Jotvingio" lydima burlaivių flotilė ne šiaip dėl grožio išskleidusi bures plaukė iš Turku į Klaipėdą. Ir ne šiaip sau plaukė, o lenktyniavo. Jų išvykimo iš Turku uosto laiką fiksavo savanoriai suomis ir prancūzas, kurie buvo apgyvendinti "Jotvingyje". Po keliolika kartų per parą jie tikslindavosi burlaivių ir jachtų koordinates, žymėdamiesi jas savo dokumentuose.

"Mes stengėmės laikytis per flotilės vidurį, jei kam reikėtų pagalbos. Mat įvairių dydžių ir klasių burlaivių bei jachtų greičiai nevienodi. Tai mes buvome kaip tie piemenys, ganantys bandą, kuri buvo pasklidusi dviejų šimtų jūrmylių spinduliu", - pasakojo V. Šakalis.

Pasididžiavimo jausmas

"Jotvingio" kapitonas neslėpė, koks jį apėmė pasididžiavimo Lietuva, o kartu ir Klaipėda jausmas, kai su mūsų šalies trispalve įplaukė į Turku uostą. O dar didesnė šilumos banga jį ir, žinoma, visą įgulą užliejo, kai iš Turku uosto startuodami burlaiviai ir jachtos, praplaukdami pro "Jotvingį", paleisdavo garsinius signalus, taip sveikindami juos lydėsiantį laivą bei jo įgulą. Tuo pat metu tai buvo ir ženklas, reiškiantis burlaivių ir jachtų starto iš Turku laiką, kurį registravo minėtieji savanoriai.

"Jie, dalyvavę gal pusšimtyje panašių regatų, sakė, kad tokių darbo sąlygų, kaip "Jotvingyje", dar neturėję ir tokio jūreivių profesionalumo neregėję", - sakė V. Šakalis. Patiko ir jiems skirta kajutė, ir visas įmanomas ryšys, kuriuo aprūpintas "Jotvingis", su pasauliu. Netgi laivo kokų gaminamas maistas tiko svetimšalių skrandžiui.

Kai "Jotvingis" parplaukė iki Klaipėdos jūros vartų, jis čia atsilikusių burlaivių laukė dar visą parą. Įgula buvo pasiruošusi bet kurią akimirką plaukti į jūrą, jei kam nors prireiktų pagalbos. Visoms jachtoms ir burlaiviams suplaukus į uostą, "Jotvingio" misija tarsi ir buvo baigta.

Burių paradas

Burių paradui "dirigavęs" KJP štabo viršininko pavaduotojas operacijoms komandoras leitenantas Tomas Skurdenis prisipažino, kad su buriavimu susipažino tik tuomet, kai giminaitis nusipirko jachtą.

"Ir kaip tik prieš metus iki regatos buvau įgijęs žemiausią buriuotojo kategoriją. Ji labai pravertė, kai reikėjo sudaryti burių parado planą", - prisipažino T. Skurdenis. Tačiau tai tebuvo mikroskopinė dalelė to, kokių žinių prireikė visam planui paruošti ir įgyvendinti.

"Pradėjau nuo informacijos, kokio dydžio burlaiviai ir jachtos atplauks į Klaipėdą. Juos suskirsčiau į devynias grupes, didžiuosius schematiškai "aplipdydamas" mažesniais. Konsultuodamasis su buriuotojais, suskirsčiau, kas kiek laiko tos grupės turėtų pajudėti iš uosto. Visas išplaukimas turėjo užtrukti dvi su puse valandos. Kaip burių paradai atrodo Olandijoje, informacijos prašiau iš žmonių, juos regėjusių. Tačiau paskutiniai burių parado plano taškai buvo dėliojami jau tuomet, kai "Jotvingis" buvo atlydėjęs visą flotilę. Netgi burių parado išvakarėse kai ką reikėjo keisti. Buvau susirinkęs visą informaciją apie vėjo kryptis, jo stiprumą. Žmogus daug ką gali, bet jis yra bejėgis koreguoti gamtos išdaigas. Prognozės pasitvirtino tik iš dalies. Tačiau burės vis dėlto buvo išskleistos. Mažieji burlaiviai jas skleidė vos išplaukę pro jūros vartus. O štai didieji burlaiviai jas pagal saugumo reikalavimus iškėlė tik už trijų jūrmylių nuo kranto. Atkakliausieji klaipėdiečiai, kurie nesigrūdo automobilių kamščiuose į Girulius ir Melnragę, o persikėlė į Smiltynę, visą grožį pamatė ir be žiūronų. Aš pats, deja, to nemačiau, nes tebebėgiojau po vis laisvėjančias krantines", - prisiminė T. Skurdenis.

Paklaustas, kiek laiko truko tam pasiruošti, jis sakė, kad mėnesį. "Juk aš turėjau atlikti ir savo tiesiogines pareigas",- priminė jis.

Taigi rengiantis priimti regatą Klaipėdoje, daug kam prie tiesioginių pareigų prisidėjo papildomų darbų. Ir juos visi garbingai padarė.

"Visi tai padarėme"

Dvejus metus, kol KJP rengėsi regatai, visus jūrinių virvių bei siūlų galiukus, žinoma, netiesiogine prasme, laikė KJP ryšių su visuomene koordinatorius kapitonas leitenantas Antanas Brencius.

O tai reiškia telefonines, elektroninio pašto, įsakymų ir įstatymų "atakas". Nors daugeliui, tik ne regatos organizatoriams, tai gali pasirodyti tarsi ir nereikšmingas darbas, čia būta ir įtampos, ir bemiegių naktų. Tačiau rezultatas pranoko viską ir šiandien A. Brencius sako: "Buriuoti buriniais laivais yra tekę studijų Švedijos Karališkoje karo jūrų akademijoje metu. Taigi burinių laivų vaizdas jau buvo pažįstamas. Regatos išlydėjimo iš Klaipėdos uosto metu mane maloniai stebino vienoje vietoje daug burinių laivų su plazdančiomis burėmis ir lengvai slystančių jūros paviršiumi horizonto link. Tai buvo nuostabus vaizdas. Ir aš sau galvojau - mes tai padarėme. Mes - ne tik Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos, bet visi klaipėdiečiai, prisidėję, kad regata ir toks gausybės stiebų paradas vyktų mūsų mieste. Manau, kad kiekvienam klaipėdiečiui, o ypač jūrininkams, burlaiviai sukėlė naujų potyrių troškulį ir laisvės pojūtį."

Organizatoriai kreipėsi į mus prisidėti. Ir mes atsiliepėme su entuziazmu. Tuo labiau kad mūsų entuziazmą su ne ką mažesniu entuziazmu palaikė ir Krašto apsaugos ministerija

Mes buvome kaip tie piemenys, ganantys bandą, kuri buvo pasklidusi dviejų šimtų jūrmylių spinduliu

Burių parado išvakarėse kai ką reikėjo keisti. Buvau susirinkęs visą informaciją apie vėjo kryptis, jo stiprumą. Žmogus daug ką gali, bet jis yra bejėgis koreguoti gamtos išdaigas

Mes tai padarėme. Mes - ne tik Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos, bet visi klaipėdiečiai, prisidėję, kad regata ir toks gausybės stiebų paradas vyktų mūsų mieste

Gražina JUODYTĖ