Petrui Kravtui vėl gresia teisiamųjų suolas.

Vakar Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs kasacinius Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro bei R. Taraškaus skundus, nutarė grąžinti tardymui papildyti bankrutavusio Vakarų banko buvusių vadovų baudžiamąją bylą. Taigi dviejų žemesnės instancijos Klaipėdos teismų išteisintas Petras Kravtas vėl taps kaltinamuoju ir, matyt, sės teisiamųjų suolan. Kaip buvusių bankininkų reikalai pasisuks nagrinėjant bylą iš naujo?..
Svetimo turto iššvaistymu stambiu mastu bei dokumentų klastojimu kaltinti bankininkai 2001 metų balandžio 20 dieną buvo išteisinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo. Klaipėdos apygardos prokuratūra šį sprendimą buvo apskundusi, motyvuodama, esą Klaipėdos miesto apylinkės teisėjas Romas Kersnauskas (dabar dirbantis advokatu) neišanalizavo bylos medžiagos, nepateikė įrodymų, kuriais pagrįstas jo sprendimas.
Šių metų balandį Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs šį prokuratūros skundą, Petrui Kravtui paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį, pakeitęs tik išteisinimo pagrindą - jis išteisintas ne jo veikoje nenustačius nusikaltimo įvykio, o neįrodžius P. Kravto dalyvavimo jame. Baudžiamosios bylos epizodas dėl Vakarų banko viceprezidento Roberto Taraškaus veikos buvo grąžintas tardymui papildyti.
Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija buvo pripažinusi, jog R. Taraškaus veikoje yra nusikaltimo, numatyto LR Baudžiamojo kodekso 275 straipsnio 3 dalyje (svetimo turto pasisavinimas arba iššvaistymas stambiu mastu), požymių, kad R. Taraškus, būdamas Vakarų banko viceprezidentas ir atsakingas už šio banko paskolų politiką, privalėjo užtikrinti, kad būtų išreikalauti visi reikiami dokumentai, pagal kuriuos buvo išduodamos paskolos. Be kita ko, pažymėjo, kad atliekant parengtinį tardymą buvo padaryta procesinių pažeidimų ir pažeista R. Taraškaus teisė į gynybą.
Priminsime, jog prieš septynerius metus iškeltoje baudžiamojoje byloje P. Kravtas ir R. Taraškus buvo apkaltinti 48 mln. Lt svetimo turto iššvaistymu 1993 - 1995 metais išduodant kreditus Vakarų banke: P. Kravtas - 25 mln., R. Taraškus - 23 mln. litų. Buvę bankininkai išdavinėję abejotinas ir nuostolingas paskolas - nereikalaudami turto įkeitimo sutarčių nei finansinę padėtį patvirtinančių dokumentų.
Praėjusių metų rugsėjį Aukščiausiasis Teismas galutinai išteisino Petrą Kravtą kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje jis kaltintas sukčiavęs ir dideliu mastu pasisavinęs svetimą turtą - įsigijęs žemės sklypus Tauragėje, Telšiuose, Kaune ir Pasvalyje, o vėliau nuostolingai juos nuomodamas tam pačiam Vakarų bankui neteisėtai gavęs per 365 tūkst. Lt. Teismai, motyvuodami, jog P. Kravtas sklypus pirko ir nuomojo pritarus banko tarybai, nusikaltimo sudėties nenustatė.