Pertvarka sudrumstė žemėtvarkininkų ramybę

- Žemėtvarkininkus žmonės peikė 20 metų, skundėsi šiurkščiomis jų klaidomis, piktnaudžiavimu, o dabar dejuoja patys valdininkai. Kalbama, kad pradėjote kadrų valymą, ar tai tiesa? - „Respublika“ teiravosi Daivos Gineikaitės.

- Jokiu būdu - etatų skaičius nei didėja, nei mažėja. Vyksta struktūrinių padalinių pertvarka, kad tarnybos darbas taptų skaidresnis ir efektyvesnis paprastam žmogui. 84-iems iš 188 centrinės tarnybos darbuotojų įteikti įspėjimai apie pertvarką ir pasiūlymai eiti naujas pareigas. Žmonės dar turi laiko apsispręsti, reorganizacija vyksta iki balandžio 1 d.

- Kas labiausiai badė akis, kai laimėjusi konkursą pernai gruodį pradėjote vadovauti NŽT?

- Didžiulis biurokratizmas. Radau žmonių skundų, kurie netiriami iš esmės metų metus, sprendimai labai vėluoja, atsakymai formalūs. Gyventojų keliamos problemos nesprendžiamos, tada jie skundžiasi iš naujo - įsisuka tarsi užburtas ratas. Būtina sustyguoti darbą, kad gyventojų skundų tyrimu užsiimtų atskiras padalinys, turintis adekvatų darbuotojų skaičių.

Taip pat optimizuosime padalinių funkcijas, kad jos nesidubliuotų, sustiprinsime rizikos vertinimo, viešųjų pirkimų priežiūros procesus. Stengsimės būti atviresni visuomenei, nes žmonių nuomonė apie NŽT yra gana prasta. Labai norime atsikratyti padalinių pavadinimuose žodžių „žemėtvarka“, „žemėtvarkininkai“, kurie yra įgiję labai neigiamą atspalvį.

- Gal kai kurie tiesiog bandys pasinaudoti proga pasitraukti su kompensacija, o ne su „vilko bilietu“?

- Daugiausia gyventojų skundų yra dėl teritorinių skyrių priimtų sprendimų. Labai daug klaidų pridaryta tais laikais, kai žemėtvarkos skyriai buvo pavaldūs apskričių viršininkų administracijoms. Teko girdėti, kad besikraustant iš vienos įstaigos į kitą kai kurie dokumentai tiesiog būdavo išmetami į šiukšlyną. Sunku pasakyti, ar tai buvo darbuotojų aplaidumas, ar tikslas kažką nuslėpti. Bet šiuo metu NŽT vykdoma pertvarka teritorinių skyrių dar neliečia.

- Ar pakankama ten dirbančių specialistų kvalifikacija? Yra skundų, kad ir interesų derinimas šlubuoja?

- Kai kuriuose rajonuose gal iš tiesų būna sudėtingiau rasti kvalifikuotą specialistą. Dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo nuolat primename, kad valstybės tarnautojai privalo nusišalinti, kai priimami sprendimai, liečiantys jų gimines, kitus privačius interesus. Būna, kad nusišalina, bet aš manau, kad tokie atvejai turėtų būti dažnesni.

- O įmanoma sukontroliuoti, kad įstatymų reikalavimų būtų laikomasi visais atvejais?

- Neturime informacijos apie visus darbuotojų privačius interesus - tai, gavę skundus, aiškinasi etikos sargai. Kai pažeidimus aptinka pati NŽT, o skyriai padėties netaiso ar nesugeba spręsti problemos, vykdomas tarnybinis tyrimas. Tačiau ir čia yra įvairių niuansų. Pavyzdžiui, kai Švenčionių r. buvo pradėtas tyrimas dėl skyriaus vedėjos priimtų sprendimų, ji gavo nedarbingumo lapelį ir jau antras mėnuo nesirodo darbe. Tyrimas turi būti stabdomas.

- O paskui sueis senatis, ir negalėsite pričiupti?

- Pareikalauti atsakomybės įmanoma. Vienas dalykas - klaida, o visai kita, jei veiksmai daromi tyčia ir priimami neteisėti sprendimai. Niekas su tuo nesitaikstys. Su Vilniaus miesto skyriaus vedėja taip ir teko atsisveikinti - nors tarnybinių tyrimų ir nuobaudų nebuvo daug, buvo nustatomi nuolatiniai pažeidimai, nereaguojama į įspėjimus. Tiesa, atleistoji kreipėsi į teismą, tad ginčas tebesitęsia.

- Kada pagaliau baigsis žemės grąžinimas?

- Kaimo teritorijose tikimės žemės grąžinimą savininkams ar jų peveldėtojams užbaigti šiais metais. Tačiau liks atvejai, kurie nagrinėjami teismuose, o tokių skaičiuojama tūkstančiais. Be to, miestų teritorijose reformos baigtis labai priklauso nuo savivaldybių, kurios iš esamos laisvos žemės turi suformuoti naujus žemės sklypus asmenims, kurie pasirinko tokį žemės grąžinimo būdą. Vilniuje eilė siekia apie 5 tūkst., Kaune - apie 1,2 tūkst. žmonių. Deja, šis procesas stringa, o NŽT jo pagreitinti negali. Mat savivaldybės už žemę gautus pinigus dažnai panaudoja ne naujiems sklypams formuoti, o kitoms savo reikmėms.

- Šiuo metu NŽT iš viso turi apie 940 darbuotojų - ar jų tiek reikės, kai žemės reforma bus baigta?

- Žemės nuosavybės atkūrimas yra tik viena iš mūsų funkcijų. O pagrindinė NŽT misija - užtikrinti valstybinės žemės naudojimo kontrolę. Tai apima ir žemės konsolidavimą, ir nuomą, ir pardavimą, kuris šiuo metu labai suvaržytas perteklinių teisinių saugiklių. Darbų tikrai nesumažės, ir tarnybai labai reikės kvalifikuotų, atsakingų ir sąžiningų darbuotojų.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“