Pernai savo išvykimą iš šalies deklaravo per 83 tūkst. žmonių

Pernai savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo 83,2 tūkst. šalies gyventojų. Tai 61,2 tūkst. daugiau negu 2009-aisiais metais.

Statistikos departamento duomenimis, emigrantų skaičiaus padidėjimui turėjo įtakos sveikatos draudimo įstatyme nustatyta prievolė nuolatiniams šalies gyventojams mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Be to, savo nuolatinės gyvenamosios vietos keitimą iš Lietuvos į užsienio valstybę galėjo deklaruoti ir tie, kurie gyveno užsienyje jau anksčiau. Balandžio-rugpjūčio mėnesiais emigracijos srautai iš Lietuvos buvo didžiausi - vidutiniškai per mėnesį savo išvykimą deklaravo 10,7 tūkst. emigrantų. Paskutinius keturis 2010-ųjų mėnesius deklaruotos emigracijos srautai sumažėjo - nuo 8,4 tūkst. emigrantų rugsėjo mėnesį iki 4,0 tūkst. - gruodžio mėnesį.

Lietuviams patraukliausios valstybės išlieka Jungtinė Karalystė ir Airija. 2009-aisiais daugiau negu trečdalis emigrantų išvyko į Jungtinę Karalystę, o pernai - jau kas antras. Į Airiją 2009 m. emigravo 14 proc. visų emigrantų, o 2010 m. - 15,7 proc. Statistikai pastebi, kad padidėjo emigravusiųjų į Norvegiją skaičius, lietuviai dažniau keliauja į Vokietiją, Ispaniją, Jungtines Amerikos Valstijas, Švediją, Rusijos Federaciją ir Baltarusiją.

Dažniausiai emigruoja 20-34 metų amžiaus žmonės. Per paskutiniuosius dvejus metus kas antras emigrantas buvo tokio amžiaus. Kas aštuntas emigrantas buvo vaikas iki 18 metų amžiaus (2009 m. - kas septintas). Pagyvenę (60 metų ir vyresnio amžiaus) gyventojai 2009-2010 m. sudarė 2,6-0,9 procento visų emigrantų.

2010 m. emigravo 43,2 tūkst. moterų ir 40 tūkst. vyrų. Pernai beveik 70 proc. 18 metų ir vyresnio amžiaus emigravusių moterų niekada negyveno santuokoje, buvo išsituokusios ar našlės, trečdalis - buvo ištekėjusios. Kas antras emigravęs šio amžiaus vyras niekada negyveno santuokoje, 38,9 proc. buvo vedę, 10,8 proc. - išsituokę ir našliai.

Lietuvos Respublikos piliečiai sudarė 95,4 proc. visų emigrantų, o užsieniečiai - 4,6 proc. Pernai trečdalį užsieniečių emigrantų sudarė Baltarusijos piliečiai, po 15 proc. - Ukrainos ir Rusijos Federacijos, 13,6 proc. - Europos Sąjungos valstybių narių, 3,9 proc. - JAV piliečiai.

Pernai 85 proc. 15 metų ir vyresnio amžiaus emigrantų prieš išvykdami nedirbo vienus metus ir ilgiau.