Pensija - bausmė už ilgą amžių

Šios savaitės žmogus - Seimo narė Vida Marija Čigriejienė, stojanti prieš planuojamą antrąją pensijų karpymo bangą ir naujus mokesčius, kuriais Vyriausybė, aklai sekdama Tarptautinio valiutos fondo ekspertų nurodymais, vėl ketina apkrauti dūstančius Lietuvos piliečius.

- Ar ne gėda, kad Lietuva lipa iš krizės silpniausiųjų - pensininkų, vaikus auginančių mamų - sąskaita?

- Pensininkai ir jaunos mamos ant savo pečių Lietuvos iš krizės tikrai neišneš. Reikia kurti darbo vietas, diegti naujas technologijas. Tik savo darbu ir savo protu galime įrodyti pasauliui, kad sugebame gyventi, esame kažko verti. O seną žmogų pirmiausia turėtume gerbti. Mūsų tėvai padarė viską, kad mes gyventume geriau: augino, padėjo siekti mokslo. Prieš juos turėtume nulenkti galvą.

- Rėžiant pensijas, kaip tik ir buvo apeliuota, kad vaikai turi prisiminti savo pareigą seniems tėvams, padėti jiems išsilaikyti sunkmečiu.

- Apie kokį išlaikymą galima kalbėti, kai dabar močiutės remia savo vaikus ir anūkus?! Bendrauju su studentais, ir, žinote, daugeliui močiutės moka banko paskolas už mokslą. O inteligentai uždirba tiek, kad vos galą su galu suduria. Savo šeimas, vaikus sunkiai išlaiko. Jaunimas negaudamas darbo išvyksta svetur, ir nemanau, kad jie sugrįš. Štai kur tragedija.

- Tai gal dirbdami iki 65 metų žmonės palengvintų naštą valstybei?

- Aišku, “Sodra” sutaupytų, nes vieni numirtų dar nesulaukę pensijos, kiti po metų kitų, kai išeis į užtarnautą poilsį. Aišku, ateityje pensinį amžių teks ilginti, bet per ekonominę krizę tokiam žingsniui tikrai nepritarčiau.

Esame Europos Sąjungoje. Vakaruose pensininkai gali po visą pasaulį keliauti iš savo pensijos. Gal kada ir mes gyvensime kaip visa Europa. Bet šiandien, per daugybę metų pensiją uždirbę žmonės taip pat nusipelnė gyventi oriai, o ne ištiesę ranką grašių prašyti.

- Tos rankos Lietuvoje pastatė gamyklas, dirbo žemę. Ar už tai, kad kažkas pusvelčiui išparceliavo valstybės turtą, reikia bausti pensininkus?

- Baudžiami visi. Nes valstybėje yra didelė vadybos stoka. Pažiūrėkite, kas yra Turto fonde - nuniokoti pastatai, kurių vertė tampa vienas litas. Štai kareivinės Kaune - langai išdaužyti, sienos apgriuvusios. Dabar jau galima jas parduoti. O tada, kai ten buvo galima tremtinius apgyvendinti, kai dailininkai dirbtuves norėjo įsirengti - nieko neleido. Turto fondas labai neatsakingai žiūri į tą dabartinių pensininkų rankomis sukurtą turtą. O buvo galima iš to gauti pinigų.

Pažiūrėkite, kas darosi pasienyje! Kontrabanda teka upėmis, cigarečių jau nespėja deginti. Ten reikia mesti jėgas ir vieną kartą sutvarkyti. O kiek pinigų valstybei sugrįžtų, jei ekonomika išlįstų iš šešėlio. Kai mokesčių politika tokia, kad žmogus negali išlaikyti verslo, tai visi ir bando mokesčius slėpti, vokeliais atsiskaitinėti...

- Ko vertos kalbos apie visuomenės solidarumą?

- Aš solidarumą suprantu kitaip. Štai buvusi ministrė V.Blinkevičiūtė pakėlė pačias mažiausias pensijas. Ir inžinieriaus, baigusio aukštąjį mokslą, visą gyvenimą dirbusio atsakingą administracinį darbą, pensija susilygino su valytojos. Tai koks čia solidarumas? Ant inžinieriaus pečių gulė visa gamyba didžiulėje įmonėje, visa atsakomybė. O užsitarnavo jis tokią pačią pensiją, kaip ir nekvalifikuota valytoja? Aš tokio solidarumo nepripažįstu.

- Kuo daugiau žmogus dirba, kuo daugiau mokesčių sumoka, tuo mažiau jam valstybė kompensuoja?

- Aš dirbau pusantro etato visą gyvenimą ir mokesčius už viską mokėjau. Teko dirbti ir vadovaujamą darbą, ir naktiniai budėjimai būdavo. Tai kodėl mano pensija turi būti tokia pat kaip valytojos? Ir Konstitucinis Teismas pripažino, kad pensija yra žmogaus nuosavybė. Aš tvirtai to laikysiuos.

- Kiek dar naujų mokesčių žmonės gali pakelti?

- Kalbos apie vis naujus mokesčius kelia stresą. Kai žmogus iš valdžios girdi vien tik gąsdinimą, iš televizijos ekrano nematyti jokių teigiamų emocijų, jam išsiskiria adrenalinas, jis tampa nervingas, depresuotas, pakyla kraujospūdis. Žmogus nepasitiki ateitimi, negali planuoti savo darbo, nuolat galvoja kaip išgyventi, išmaitinti vaikus. Ir tai vyksta 21 amžiuje! Aišku, kai tikrai sunku, galime susiimti, sudėti Lietuvai visa, ką dar galime. Bet nereikia mūsų gąsdinti!

- Tai būtų apiplėšimas. Jei turės mokėti ir tas senukas, kuris savo sukežusiu automobiliu vasarą į sodą nuvažiuoja. Jau vien degalų kainos yra žmonių apiplėšimas. Neregėtas dalykas - naftos gamykla stovi Lietuvoje, o lenkai, estai, latviai perka pigesnį benziną negu mes. Tai kam ta gamykla Mažeikiuose gamtą teršia ir gyventojų sveikatą gadina? Štai kur reikia pinigų ieškoti.

- Kodėl Lietuvoje valdžia tiek daug kalba, iš kur paimti, nurėžti, sutaupyti, bet beveik neužsimena apie tai, kur išleidžia milijardus?

- Man atrodo, labai matematiškai galvoja. Labai statistiškai. O kai nieko kito nesugalvoja, lieka vėl patiems skurdžiausiems diržus veržti. Bet nemanau, kad Seimas gali pritarti tolesniam mokesčių didinimui.

- Tai kaip Seime prastumiami tokie skaudūs sprendimai - pagal frakcijos nurodymą? O sąžinė kur?

- Aišku, būna išreikšta frakcijos pozicija. Bet mes kiekvienas turime savo mąstymą. Pavyzdžiui, aš irgi balsuoju už sprendimus, kurie man nelabai patinka. Bet yra tokių kardinalių dalykų, kur tikrai einu prieš frakcijos valią ir už juos nebalsuoju. Nes aš prisiekiau Konstitucijai ir Lietuvos žmonėms tarnauti. Kai matau, kad tą pareigą Seime galiu realizuoti tik pasipriešindama balsavimui, taip ir darau.

- Ar nesibaiminate, kad už tai pašalins iš frakcijos ar per rinkimus partijos palaikymo nesulauksite?

- Aš jau tapau talibė, o ko talibai gali bijoti? Mes frakcijoje keli tokie esame. Kuo mane gali pagąsdinti? Sustabdys narystę partijoje? Tegul stabdo, aš to nebijau. Bet, kaip tremtinė, nenorėčiau tos frakcijos palikti, ir nemanau, kad kažką blogo padariau, nebalsuodama už aukštojo mokslo reformą ar už pensijų mažinimą. Kaip kenkėja jau buvau sovietiniais laikais išvežta ir Sibire “atidirbau”... Todėl ir baimės nejaučiu. Na, tegul į Sibirą išveža - aplankysiu gimtąsias vietas, Altajaus kraštą, pasimaudysiu Obėje, paslidinėsiu. Neprapulsiu...

- Jei galite jūs, tai ir kiekvienas gali pagal sąžinę balsuoti?

- Gal ir galėtų... Bet gal kiti galvoja, kad Lietuvai to būtinai reikia?