Penktadienį paskelbs, su kuo formuos koaliciją

Prasidėjusios konsultacijos su „valstiečiais“ dėl būsimos valdančiosios koalicijos praėjo strigti jau pačią pirmą dieną. Buvęs konservatorių (TS-LKD) lyderis Andrius Kubilius po daugiau nei valandą trukusio pokalbio su „valstiečių“ konsultacine grupe jį apibūdino vienu žodžiu – „migla“. Kol kol kas neaišku, ar toks vertinimas atspindi tikrąją padėtį jo atstovaujamoje TS-LKD. Tuo metu socialdemokratai žada atsakyti apie galimybes būti valdžioje po penktadienį vyksiančio partijos prezidiumo posėdžio. „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis po konsultacijų pareiškė, kad penktadienį paskelbs, su kuo formuos koaliciją. Jei konservatoriai iki penktadienio neduos jokio atsakymo, esą bus laikoma, kad atsakymas neigiamas.

Vadinamųjų konsultacijų dėl būsimos koalicijos išvakarėse tiek iš konservatorių, tiek iš socialdemokratų stovyklų pasigirdo kalbų, kad abiejose partijose nėra vieningo sutarimo dėl galimybės formuoti valdančiąją daugumą su Seimo rinkimus laimėjusiais „valstiečiais“.

Politiniuose kuluaruose kalbama, kad dalis konservatorių norėtų eiti į valdžią, bet kita dalis laikosi nuostatos, jog su marga bei neaiškių tikslų siekiančia „valstiečių“ komanda būti valdžioje pavojinga ir kur kas geriau būtų padirbėti opozicijoje. Esą gali atsitikti taip, kad ateityje tektų prisiimti atsakomybę už visus iš anksto pasmerktus pražūčiai „valstiečių“ projektus bei planus.

Kita dalis konservatorių atvirai kalba, kad į valdžią su „valstiečiais“ ne tik verta, bet ir būtina eiti.

Panašios neapibrėžtumo nuotaikos ir socialdemokratų stovykloje.

Įsiklauso į partijos patriarcho patarimus?

Kai kurie TS-LKD senbuviai, skeptiškai vertinantys savo lyderio Gabrieliaus Landsbergio poziciją „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio atžvilgiu, kalba apie galimą Vytauto Landsbergio įtaką.

Esą V. Landsbergis linkęs siūlyti dirbti opozicijoje, nes naujoji „valstiečių“ banga galinti būti Rusijos projektas Lietuvoje.

Po antrojo rinkimų turo kartu su G. Landsbergiu vaikštantis buvęs partijos vadovas A. Kubilius antradienį po pokalbio su „valstiečių“ atstovais pareiškė, kad nepavyko išsiaiškinti, kokių darbų jie imtųsi, suformavę vyriausybę: „Girdėjome tas pačias kalbas apie valstybines monopolijas ir nieko daugiau. Jie net nesugebėjo paaiškinti, iš kokių pinigų planuoja pakelti pensijas. Jeigu mūsų kas nors paklaustų, ką planuojame daryti, būdami valdžioje, naktį pažadinti pasakytume.“

Tarp konservatorių taip pat kalbama, kad G. Landsbergis nuolat akcentuoja, jog į valdžią eitų tik kartu su liberalais, tik todėl, kad dar labiau atitolintų galimą susitarimą su „valstiečiais“. Mat šie liberalų į valdančiąją koaliciją įsileisti nenori.

Į valdžią eiti įpareigojo rinkėjai

Tačiau dalis konservatorių yra įsitikinę, kad būtina tartis ir susitarti su „valstiečiais“ bei dalyvauti valdančiojoje koalicijoje.

„Mums rinkėjai suteikė pasitikėjimo mandatą. Juk pagal rinkimų rezultatus esame antri. Be to, ir prezidentė Dalia Grybauskaitė pasikvietė mūsų partijos atstovus pokalbiui apie galimą koaliciją. Vadinasi, privalome tartis su „valstiečiais“, aiškintis programines nuostatas ir ieškoti sąlyčio taškų“, – portalui LRT.lt sakė į Seimą vienmandatėje apygardoje išrinktas konservatorius krikdemas Paulius Saudargas.

Jam antrino ir partijos kolega Vytautas Juozapaitis, minimas kaip galimas kultūros ministras šešėlinėje konservatorių vyriausybėje.

Jo manymu, dėl dalyvavimo būsimoje valdžioje konservatoriams būtina išnaudoti visas galimybes: „Eidami į rinkimus, savo rinkėjams įsipareigojome atlikti nemažai darbų, todėl dabar privalome pateisinti jų lūkesčius ir vykdyti įsipareigojimus.“

Konservatorių senbuvis Jurgis Razma kalbėjo diplomatiškiau, bet irgi leido suprasti, kad laikosi nuostatos, jog partijai būtina dalyvauti valdančiojoje daugumoje: „Niekas tų „valstiečių“ nebijo. Šiuo metu su jais kalbamasi, viskas gerai. Tačiau bet kuriuo atveju dėl dalyvavimo valdančiojoje daugumoje turėtų būti bendra partijos pozicija.“

Agnė Bilotaitė taip pat teigė mananti, kad į valdžią su „valstiečiais“ reikėtų eiti, tik be socialdemokratų.

Socialdemokratai – lyg pašauta stirna

Socialdemokratų stovykloje kol kas vieningos nuomonės dėl galimybės dalyvauti valdančiojoje koalicijoje su „valstiečiais“ taip pat nėra.

Buvusio partijos lyderio, velionio prezidento Algirdo Brazausko šalininkų sparnas labiau linkęs vėl dirbti valdžioje.

Gediminas Kirkilas LRT.lt teigė manąs, jog, nepaisant to, kad tarp į Seimą patekusių „valstiečių“ – daug politikos naujokų, vis dėlto reikėtų pabandyti su jais sudaryti valdančiąją daugumą. Tik buvęs premjeras prognozavo, kad derybos gali būti labai sunkios.

Kalbama, kad G. Kirkilo pozicijai pritaria ir teisingumo ministras Juozas Bernatonis, ir finansų ministrė Rasa Budbergytė, ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius bei kai kurie kiti įtakingi partijos bendražygiai.

LSDP lyderis Algirdas Butkevičius po antrojo rinkimų turo sakė, kad didesnė tikimybė, jog socialdemokratai dirbs opozicijoje. Atrodo, kad jis panašios pozicijos laikėsi ir po pirmadienį vykusio socialdemokratų valdybos posėdžio. Atsargiai apie buvimą valdžioje su „valstiečiais“ kalbėjo ir socialdemokratų rinkimų štabo vadovas Algirdas Sysas.

Jaunųjų socialdemokratų atstovas, Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas ir rinkimų naktį, ir paaiškėjus rinkimų rezultatams, teigė manąs, kad kur kas protingiau būtų partijai padirbėti opozicijoje, atsinaujinti ir tinkamai pasirengti kitiems rinkimams.

Kokie pavojai socialdemokratams opozicijoje?

Kalbėdami apie tai, kokie pavojai lauktų socialdemokratų, dirbant opozicijoje, kai kurie jų atstovai teigė manantys, kad neatmestina galimybė, jog konservatoriai, sudarę valdančiąją daugumą su „valstiečiais“, po kurio laiko prisiviliotų ir liberalus. Tuomet, turėdami persvarą prieš „valstiečius“, juos suskaldytų ir taptų vienvaldžiais.

Jei toks planas pavyktų, kažin ar net sustiprėję socialdemokratai po ketverių metų turėtų šansų laimėti Seimo rinkimus.

LSDP atstovai nuogąstauja ir dėl kitų galimų valdžios dėlionių – jei konservatoriai atsidurtų su liberalais opozicijoje, po dvejų metų vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimų jie esą galėtų triuškinamai laimėti. Be to, 2019 m. vyks ir prezidento rinkimai. 

Socialdemokratų pozicija aiškesnė

Po konsultacijų su socialdemokratais „valstiečių“ atstovas Povilas Urbšys teigė, kad pokalbio metu išaiškėjo, jog socialdemokratai nedalyvautų koalicijoje su konservatoriais ir nekelia išankstinių reikalavimų „dėl papildomų privalomų partnerių“. Jis taip pat pažymėjo, kad dėl daugelio programinių nuostatų požiūriai sutapo, bet esą matyti ir nemažai skirtumų.

Vertindamas antradienio rytą vykusį pokalbį su konservatoriais, P. Urbšys neslėpė, kad jautėsi jų nuostata tik pasikalbėti, o į koaliciją – neiti. Be to, jam užkliuvę ir konservatorių reikalavimai, kad koalicijoje privalomai turėtų dalyvauti ir liberalai.

Socialdemokratai atstovų Irenos Šiaulienės, Juliaus Sabatausko, A. Syso ir Andriaus Palionio veidai po pokalbio su „valstiečiais“ neatrodė džiugūs.

Paklausta, ką galvoja apie galimybę dirbti bendroje koalicijoje su „valstiečiais“, I. Šiaulienė diplomatiškai atsakė anksčiau galvojusi, kad pokalbis būsiąs lengvesnis ir konstruktyvesnis.

Kai kurie susitikimo su „valstiečiais“ dalyviai prasitarė, kad jų atstovai davę suprasti, jog nuolaidų savo galimiems partneriams jie nenusiteikę daryti ir nebijo nei formuoti mažumos vyriausybę, nei išankstinių Seimo rinkimų, kurie esą atneštų dar didesnę sėkmę ir galbūt net 90 vietų Seime.

LRT.lt šaltinių teigimu, Saulius Skvernelis laikosi nuosaikesnės pozicijos ir bando socialdemokratų lyderį A. Butkevičių įtikinti dalyvauti valdančiojoje koalicijoje, nes konservatoriai jam esą neatrodo labai patikimi partneriai.

Vis dėlto po pirmųjų konsultacijų „valstiečių“ atstovas P. Urbšys patikino, kad pokalbiai bus tęsiami ir su konservatoriais, ir su socialdemokratais.