Pelningiausi - tie, kurie daro kitaip

"Vakarų ekspresas" tęsia pokalbių ciklą "Klaipėdos TOP-10", kuriuo siekia išsiaiškinti, kas labiausiai reprezentuoja Klaipėdą šiandien, atrasti, kokios gamtinės, istorinės, kultūrinės vertybės yra čia pat, tačiau neišnaudojamos, pamirštos ar neįprasmintos.

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės valdybos pirmininkas Povilas Vasiliauskas atkreipia dėmesį, kad versle sėkmė priklauso nuo to, ar pavyksta surasti ir tinkamai parduoti savo išskirtinumą, išskirtinę kompetenciją. Mažiausiai pelningi yra tie, kurie daro tą patį ir taip pat kaip kiti.

"Šiuo požiūriu Klaipėda turi visas galimybes ir prielaidas būti patraukli ir sėkminga, nes turi ne vieną, o keletą išskirtinių charakteristikų, kurias galėtų dar labiau išvystyti, reklamuoti ir galų gale sėkmingai bei pelningai pardavinėti. Šias išskirtines charakteristikas ne kartą išgirdau ir iš miesto svečių", - sako jis.

Anot pokalbininko, Klaipėdos išskirtinumai yra miesto geografinė vieta, Klaipėdos/Memelio istorija ir paveldas bei miesto tradicijos.

Vanduo ir krantas

Klaipėdos geografinė vieta - tai vandens (jūra, marios, Danė) ir kranto (Kuršių nerija, Smiltynė, Kopgalis, jūros pakrantė iki pat Olando kepurės, Girulių giria) archetipų dermė ir nepaliaujama kova, šimtmečių eigoje pagimdžiusi miestą.

Kiek galimybių atveria kiekvienas iš šio junginio elementų. Išplaukti laivu į jūrą, išsitiesti ant šilkinio Smiltynės paplūdimio smėlio, gėrėtis jūra, kopomis ir pušynu vienu metu. Per kelias minutes iš miesto centro gali nukakti į tikrą girią ir mėgautis mišku tuo pačiu metu būdamas mieste.

Reikia sudaryti galimybę miesto svečiams ir turistams patogiau pamatyti tai, ką turime: paleisti turistinius maršrutus su gido paslauga Danės upe, mariomis ir jūros pakrančių vandenimis, atvirus autobusus su gido paslauga po Klaipėdą ir apylinkes, taip pat po Smiltynę, iki Olando kepurės, vadinamųjų dotų.

Būtina plėtoti jachtklubus, mėgėjiškos jūrinės žūklės galimybes.

Turistams - egzotiškos ekskursijos

Išskirtinumas yra ir Klaipėdos/Memelio miesto istorija bei jos materialūs įrodymai (Mažosios Lietuvos muziejus, Kalvystės muziejus, Jūrų muziejus), Klaipėdos fortifikaciniai įrenginiai (Galinio Pylimo/Jono kalnelio, piliavietė, Smiltynės ir Girulių "dotai"), senamiesčio urbanistinis architektūrinis paveldas (senojo miesto suplanavimas ir užstatymas, fachverkas).

Unikalios ir neišsemiamos yra piliavietės galimybės. Čia galėtų harmoningai derėti mokslinė, šviečiamoji, kultūrinė ir pramogų veikla. Egzotiškos galėtų būti ekskursijos į "dotus".

Kaimynai išnaudoja nebeveikiančius kalėjimus turistų nervams pakutenti. Ką būtų galima turistams veikti apleistuose "dotuose", versliems pramogų organizatoriams nereikėtų sufleruoti - tiesiog reikėtų sudaryti jiems galimybes veikti.

Regatos ir "gyvas" parkas

Koks save gerbiantis senas miestas be miesto karnavalų? Gana plačiai žinomi Jūros šventė ir Pilies džiazo festivalis nusipelnė būti laikomi miesto tradicinėmis šventėmis, jos jau įgijo teisę gyvuoti ir klestėti, o Jūros šventės šurmulyje prasimuša ir kai kurie miesto karnavalo požymiai. Deja, tik požymiai...

Miesto tradicijas, kaip ir bet kurias kitas, reikia plėtoti, adaptuoti prie laikmečio arba atvirkščiai - grąžinti į praeitį.

Kaip vienam seniausių Lietuvos miestų, Klaipėdai yra nedovanotina deramai neminėti miesto gimtadienio. Dabar jį akivaizdžiai užgožia Jūros šventė, neretai "pametanti" savo veidą. Seno europinio miesto tradicija reikalautų atitinkamai švęsti ir svarbiausią miesto įvykį - jo įkūrimo datą. Dažnai tai būna tradicinis miesto karnavalas su savo ceremonijomis, eisenomis, miestelėnų ir svečių linksmybėmis.

Būtų galima prisiminti ir senas tokių švenčių tradicijas, jas sujungti su jau nusistovėjusiomis Jūros šventės procedūromis, taip pat diegti naujas tradicijas. Gal tada kada nors turėtume tikrą Klaipėdos karnavalą - jūros miesto Klaipėdos gimtadienį, šventę jūroje ir krante?

Kelių praėjusių metų jūrinių jachtų regatos parodė, kokia tai puiki šventė tiek miestelėnams, tiek miesto svečiams, tiek laivų ekipažams. Jos gali ir turi papuošti ir tradicines miesto šventes, bet dar geriau, jei jos pačios taptų nauja miesto tradicija.

Kokia miesto tradicija be "gyvo" miesto parko? Turime puikų parką (tiesa, apleistą), vasaros estradą (tiesa, ten nelabai kas vyksta), pučiamųjų orkestrą (tiesa, miestelėnai jį girdi tik per valstybines šventes).

Klaipėda turi save drąsiai įvardinti kaip pajūrio kurortinio regiono, apimančio Neringą, Smiltynę, Girulius ir Palangą, centrą. Visuose miesto strateginiuose planuose miesto turistinės/rekreacinės galimybės yra įvardintos kaip reikšmingas miesto plėtros prioritetas. Tiesiog reikia valios, atkaklumo, dar šiek tiek fantazijos bei pinigų ir realizuoti nusibrėžtus planus bei tikslus.