Pavasarį Lietuvoje regimos permainos

Visi, kas eksploatuos ir naudos savo pelnui Lietuvos iškasenas: akmenis, anhidritą, dirvožemį, dolomitą, durpes, druską, dujas, geležies rūdą, gargždą, gintarą, gipsą, kalkes, klintis, kreidos mergelį, molį, naftą, opoką, sapropelį, smėlį, tufą, žemę, žvyrą, taip pat, kas savo pelnui naudos Lietuvos vandenis (giluminius, geoterminius, požeminius vandenis, hidro reikmėms), privalės į Lietuvos Ateities fondą atskaičiuoti ir pervesti 50% pinigų nuo savo pelno. Medienos, krūmų ir kitų augalinių turtų pardavėjai taip pat turės pervesti į Lietuvos Ateities fondą 30% pinigų nuo savo pelno.

Lietuvos žemės, dirvožemių ir vandenų teršėjai (galvijų, kiaulidžių ir paukštidžių fermos, atliekų šiukšlynai (KRATC), kasmet privalės į Lietuvos Ateities fondą atskaičiuoti 60% nuo savo pelno. Taip pat visi didieji maisto prekių gamintojai, tiekėjai, pardavėjai, parduotuvės, naudojantys tarą, turės į Lietuvos ateities fondą privalės atskaičiuoti 20% nuo savo pelno.

Paskaičiuota, kad Lietuvos Ateities fondas 25 kartus viršys Norvegijos valstybinį fondą. Lietuvos Ateities fondas skiriamas vaikų ir jaunimo nemokamam mokymui, mokslo įstaigų išlaikymui, Lietuvos mokslo, kultūros ir sporto vystymui.

Vien Klaipėdoje iš šio fondo jau numatyta pastatyti ir įrengti 10 plaukymo baseinų su 50 metrų ilgio plaukimo takeliais ir dar prie kiekvienos mokyklos kitais metais bus pradėti statyti 20 metrų ilgio baseinai, kad visi uostamiesčio vaikai mokėtų plaukti.

„Iš naftos gavybos uždirbtus pinigus investuojantis Norvegijos valstybinis fondas, prieš kelerius metus į savo portfelį įtraukęs Lietuvos Vyriausybės obligacijų, ryžosi investuoti ir į privačias šalies įmones - "Avia Solutions "Group".

"Laikomės politikos nekomentuoti investicijų į individualias kompanijas motyvų. Galiu pasakyti tik tiek, kad "Avia Solutions Group" šiuo metu yra vienintelė fondo investicija į privačią įmonę Baltijos šalyse, o akcijos įsigytos Varšuvos biržoje, kur bendrovė kotiruoja savo akcijas", - "Verslo žinioms" sakė Norvegijos centrinio banko patarėjas komunikavimo klausimais Oysteinas Sjolie.

Pernai fondas už 1,6 mln. Norvegijos kronų nupirko 0,54 proc. aviacijos paslaugų bendrovės "Avia Solutions Group" akcijų.

Norvegijos valstybinis pensijų fondas (angl. "Government Pension Fund - Global"), dažnai vadinamas tiesiog Norvegijos naftos fondu, Lietuvos Vyriausybės obligacijas į savo investicijų portfelį įtraukė dar 2007 metais, kai įsigijo 31,8 mln. Norvegijos kronų (14,5 mln. litų) vertės šių obligacijų. 2011 metų pabaigoje fondas buvo įsigijęs 287,3 mln. Norvegijos kronų (131 mln. litų) vertės Lietuvos obligacijų“.

Nuo šios dienos Lietuvos valstybė jau pati savarankiškai galės ne tik rūpintis savo ateitimi, bet jau yra paskaičiuota, kad net kiekvienam pensininkui mažiausia pensija bus 1785 litai į rankas be jokių atskaitymų, o bedarbių pašalpa išaugs iki 800 litų be atskaitymų.

Tačiau labiausiai po šitų potvarkių pasikeitė Lietuvos Baltijos pajūris: susipratę sąmoningi žmonės, verslininkai puolė kaip galima skubiau tvarkytis ir jau galime regėti šios permainos rezultatus:

Štai kaip šiandien atrodo Melnragės pliažas prie Šiaurinio molo.

Naftos bazė, Lietuvos geležinkelis ir Prekybos uostas spėriai ir kokybiškai sukalė pliažo molus ir jau dabar Melnragės gyventojai gali gyventi ramiai, o klaipėdiečiai, atšilus orams degintis Melnragės pliažuose.

Melnragės gyventojai – Klaipėdos savivaldybės klerkai – meras V. Grubliauskas su žmona ir J. Simonavičiūtė apžiūri kaip pliažo molai jau sukalti Girulių pliaže iki pat Olando kepurės.

Štai taip atrodo asmeninis Pranciškaus Jurgučio molas. Jis prasitarė, kad dar atveš iš savo sodybos prie Paežerės ežero suvežtus didžiulius akmenis, kuriuos jo firma ištraukė iš Kuršių marių ir juos sudės į įspūdingo dydžio ir ilgio Baltijos jūros pakrantės molą prie Olando kepurės.

O tai - asmeninis Antano Boso molas. Jo ilgis – 1500 metrų. Štai ką reiškia būti turtingam ir supratingam...

O Palangos pliažai poilsiautojus pasitiks ne tik su molais, bet ir su apsodintomis kopomis, nes tų pinigų, kuriuos anksčiau skirdavo aferistam smėlio pylėjams, dabar jau užteka ir želdinių pirkimui, ir sodintojų atlyginimams. Kopų apželdintojais šiandien dirba beveik visi Palangos ir Šventosios gyventojai. Taigi, nuo šiandien Palangoje ir Šventojoje bedarbių išvis neliko. Ir dar viena gera naujiena, sukalus pliažo molus, jau nebebus smėliu užnešamas Šventosios uostas.