Pasų keitimas atskleidė senas bėdas

Veikia per plauką

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos viršininko Gintaro Bagužio teigimu, kasdien sulaukiama apie 2,5 tūkst. vilniečių, skubančių pasikeisti besibaigiančio galiojimo dokumentus. Nors nuo gegužės pradžios dirbama ir šeštadieniais, iš anksto neužsiregistravusiems žmonėms eilėse tenka laukti po 1,5-2 valandas.

Migracijos poskyrio specialistams kokybiškai aptarnauti žmones trukdo ir nuolat gendanti biometrinių duomenų registravimo įranga.

„Pas mus viena stacionari aparatūra iš turimų 29 yra sugedusi nebepataisomai. Niekas mums jos nepakeičia, vadinasi, apie 100 žmonių per dieną aptarnauti negalime, - apgailestavo G. Bagužis. - Bijome ir dėl 2 mobiliųjų įrangos komplektų, ir jie gali bet kurią dieną sugesti, tada būtų prarasta daugybė įrašytų piliečių biometrinių duomenų“.

Įslaptinta sutartis

Minėta įranga buvo įsigyta Asmens dokumentų išrašymo centrui (ADIC) prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) 2008 m. rugpjūtį surengus uždarą konkursą, kurio metu dar buvo perkami asmens tapatybės kortelių ir valstybės tarnautojų pažymėjimų blankai, jiems išrašyti reikalinga modulinė ir programinė įranga.

Visa informacija, susijusi su šia pirkimo sutartimi, konfidenciali, išskyrus šalių pavadinimus ir bendrą sutarties kainą - 107,57 mln. litų. Biometrinių duomenų registravimo įrangos vertė per šį pirkimą sudarė 15,937 mln. litų.

2010 m. Valstybės kontrolė audito metu nustatė, kad pirkimo metu nebuvo sukurtos konkurencinės sąlygos ekonomiškiausiai kainai parinkti. Mat pirkimo komisija iš galimų 7 tiekėjų dalyvauti konkurse pasiūlė tik dviem, nors vienas iš nepakviestų tiekėjų siūlė 4 kartus mažesnę kainą.

Valstybės kontrolė atskleidė, kad ADIC atstovai net nedalyvavo priimant įrangą, todėl neįsitikino, ar ji atitinka pirkimo technines specifikacijas ir yra kokybiška. O įrangą naudojančios migracijos tarnybos ir Užsienio reikalų ministerijai (URM) pavaldžios konsulinės įstaigos nusiskundimų dėl jos kokybės turėjo labai daug.

Įprasta gesinti gaisrus

G. Bagužio teigimu, apie 67 tūkst. litų kainavę stacionarūs biometrinių duomenų registravimo įrenginiai jau gerokai nusidėvėję - likutinė jų vertė tesiekia apie 11 tūkst. litų.

Mobilieji įrenginiai šiemet naudojami labai intensyviai, nes važiuojama į seniūnijas, kur susirenka pagyvenę žmonės, dokumentus reikia keisti ir iš lovos nesikeliantiems neįgaliesiems. Ši įranga sveria 17 kg. Darbuotojams, pasak G.Bagužio, keberiotis į daugiabučių viršutinius aukštus po 6-7 kartus per dieną kainuoja ir jėgų, ir sveikatos.

„Žinome, kad yra gaminami nauji mobilieji įrenginiai, gerokai lengvesni ir tobulesni, - sakė G. Bagužis. - Klausimą dėl naujos įrangos pradėjome kelti dar 2011 m., kai baigėsi garantinis aptarnavimo terminas. Bet mūsų valstybėje galvos, kurios ką nors sprendžia, pradeda galvoti tik tada, kai jau kas nors sugenda“.

Niekas nenori pirkti

Kas turėtų rūpintis naujos įrangos pirkimu - sunkus klausimas.

„Mes su šia įranga tik aptarnaujame žmones, ir mūsų kompetencija yra pasakyti, kad aparatūra genda ir reikalinga nauja, bet jos pirkimo organizavimas peržengia mūsų kompetencijos ribas“, - tvirtino G. Bagužis. Policijai esą tokia įranga per brangi, siekiama, kad problemą spręstų VRM.

URM laikosi pozicijos, kad dėl asmens dokumentų išrašymui reikalingos biometrinių duomenų nuskaitymo įrangos įsigijimo bei priežiūros būtų sprendžiama centralizuotai valstybės mastu.

Kaip „Respubliką“ informavo URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamentas, konsulinių įstaigų naudojamos biometrinės įrangos gedimai tiek garantiniu laikotarpiu, tiek pernai liepą jam pasibaigus, buvo taisomi ministerijos lėšomis. Už savo pinigus URM ketina įsigyti ir papildomos biometrinės įrangos, mat Lietuvos piliečiai užsienyje negali laukti, kol šalies valstybės institucijos susitars, kas galų gale turėtų imtis atnaujinti atitarnavusią aparatūrą. 

Elvinas JANKEVIČIUS, vidaus reikalų viceministras:

Buvo padaryta klaida, kai, nupirkus įrangą, lėšų garantinei priežiūrai visiškai nebuvo numatyta. O juk natūralu, kad visi aparatai genda. Negalėčiau pasakyti, kokia tų įrenginių techninė būklė dabar, kiek jų reikia atnaujinti. Bet ministerija vargu ar gali čia padėti. Policija turi savo atskirą eilutę valstybės biudžete ir gali iš savo suplanuotų lėšų arba jas perskirstydama reikalingą įrangą pirkti arba ne.

Tačiau nuo kitų metų bus suformuotas naujas Vidaus saugumo fondas iš ES lėšų. Policija turėtų galimybę dalyvauti minėtame fonde, jeigu atitiktų visus reikalavimus. Šie reikalavimai dar tik rašomi. Taip pat galimas variantas, kad policija pati įsigytų tas sudėtines įrangos dalis, kurias naudoja migracijos tarnybos. O likusias sudėtines dalis galėtų įsigyti Asmens duomenų išrašymo centras.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"