Pasiūlymai dėl mokesčių parengti

Sausio viduryje premjero Algirdo Butkevičiaus potvarkiu sudaryta darbo grupė pasiūlymams dėl Lietuvos mokesčių sistemos pertvarkymo parengti jau turi pirmines išvadas. Tiesa, darbo grupės vadovas, premjero patarėjas finansams Stasys Jakeliūnas tvirtina negalintis viešinti išvadų, kol su jomis detaliai nesupažindintas ministras pirmininkas. Tačiau darbo grupė jau yra apsisprendusi dėl PVM lengvatų kai kurioms prekių ir paslaugų grupėms, linksta prie to, kad pamažu būtų didinamas neapmokestinamas pajamų dydis (NPD).

Išvados - kitą savaitę

Pasak premjero patarėjo S. Jakeliūno, darbo grupė savo darbą buvo suskirsčiusi į dvi dalis. Pirmosios dalies darbas jau yra baigtas.

„Bet išvadų ataskaita dar nėra parengta. Balandžio 24-ąją mes ją svarstysime pačioje darbo grupėje, o balandžio 30 dieną pristatysime premjerui ir jo parinktam politikų ratui. Tokie yra planai. Kol kas projektas nėra toks dokumentas, kurį būtų galima atskleisti. Paprasčiau tariant, to dokumento dar nėra, tik techninės diskusijos dėl pirmos dalies klausimų yra baigtos. Dar yra antra dalis. Iki birželio 30 dienos atliksime likusią darbo dalį. Pirmoje dalyje jau aptarėme klausimus dėl darbo jėgos apmokestinimo bei PVM galimų lengvatų maisto produktams ir kai kurioms kitoms sritims. Smulkiojo ir vidutinio verslo apmokestinimo klausimo, nors jis buvo numatytas pirmoje dalyje, mes iki galo neaptarėme. Mokesčių skaičiaus klausimas irgi paliktas kitai daliai. Kaip keistųsi darbo jėgos apmokestinimas ar PVM lengvatos, negaliu sakyti, kol tai dar net premjerui nepristatyta“, - „Respublikai“ sakė S. Jakeliūnas.

Gali didėti NPD

Darbo grupė dar diskutuos dėl mokesčių sistemos pertvarkymo. Galimos mokesčių sistemos pertvarkymo sritys - mokesčių skaičiaus ir mokesčių administravimo naštos mažinimas, mokesčių progresyvumas, atskirų mokesčių tarifų dydžiai ir panašiai. Darbo grupei iškeltas uždavinys, kad pasiūlymai dėl Lietuvos mokesčių sistemos pertvarkymo turi būti subalansuoti, kad juos įgyvendinus nepadidėtų valdžios sektoriaus deficitas.

S. Jakeliūnas nekomentavo, ar PVM lengvatų skaičių nuspręsta padidinti, ar sumažinti, ar palikti tiek pat. Tačiau nepaneigė, kad vienas iš diskusijose minimų klausimų buvo NPD padidinimas.

Lengvatų nereikia

Darbo grupės narys, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka sakė negalintis komentuoti darbo grupės išvadų, nes esą S. Jakeliūnas kaupia gautus pasiūlymus ir tik jis gali visos grupės vardu teikti išvadas.

„Tačiau aš asmeniškai manau, kad, pavyzdžiui, PVM lengvatos neturėtų būti suteikiamos. Ir Valstybės kontrolės bei Europos Komisijos buvo paskelbta, kad tos lengvatos nepasiekia vartotojų, nes nėra konkurencingos rinkos. Kainos nebūna mažinamos, o skirtumas įsidedamas sau į kišenę. Aišku, iš principo aš nesu kategoriškai prieš visas lengvatas, bet reikia žiūrėti, kad jos pasiektų tikslą. Štai, pavyzdžiui, dėl PVM lengvatų šildymui, tai yra abejotina. Tie, kurie uždirba didesnes pajamas, paprastai turi didesnį gyvenamųjų patalpų plotą, todėl jiems ir lengvatos būna didesnės“, - dėstė R. Lazutka.

Premjeras lauks

Premjeras A. Butkevičius irgi nebuvo linkęs atvirauti, ką darbo grupė jam konkrečiai pasiūlė.

„Kol kas dar atliekame skaičiavimus ir manau, kad šitos savaitės pabaigoje jau bus iki galo užbaigtas šitas darbas. Tikimės, kad artimiausiu metu visus šiuos pasiūlymus gaus Seimas ir paprašysime, kad politikai pradėtų analizuoti visą šitą medžiagą ir kartu parengtų įstatymų projektus, kad jie būtų priimami iki liepos 1 dienos“, - sakė premjeras A. Butkevičius, paprašytas įvertinti darbo grupės išvadas.

Užtikrinti nebrangimo neįmanoma

Paraleliai su mokesčių pertvarkos klausimais į posėdžius renkasi ir Vyriausybės parinkti žmonės, turintys koordinuoti euro įvedimą Lietuvoje. S. Jakeliūno nuomone, neturi kilti diskusijų, ar euras Lietuvoje reikalingas. Vienintelis klausimas - ar artimiausiu metu atitiksime keliamus kriterijus.

„Lietuva neturi pasirinkimo. Klausimas yra ne reikia ar nereikia, o kada ir ar tenkinsime sąlygas. Tikimybė, kad tenkinsime sąlygas, yra, ir geriau tai padaryti dabar, kad išvengtume visų neapibrėžtumų, kalbų dėl galimo lito nuvertėjimo. Be to, jei latviams bus leista įsivesti, Lietuva liks sala Pabaltijyje be euro. Priežasčių, kodėl nereikia euro, nėra. Vienintelis argumentas, kad Lietuva tada turės dalyvauti stabilizavimo mechanizmuose, kad tai gali kainuoti. Tik čia verta diskutuoti, ar tai bus išlaidos, ar investicijos, kurios ateityje mums patiems gali praversti. Kitaip sakant, verta diskutuoti, ar tai bus kaip draudimo įmokos, ar kaip išlaidos. Užtikrinti, kad prekybininkai nepasinaudotų proga dėl euro įvedimo pakelti kainas, nėra įmanoma, bet objektyvių priežasčių, kad kainos dėl to turėtų padidėti, nėra. Kainos per tuos 4 krizės metus ir be euro padidėjo 14 proc.“, - dėstė S. Jakeliūnas.

Jo nuomone, normalu, kad ketinama skirti pinigų euro propagandai, siekiant Lietuvos gyventojus įtikinti euro nauda, nors žmonių niekas neklaus, ar eurą reikia įsivesti.

„Tačiau politiškai yra svarbu užtikrinti, kad žmonės būtų neutralūs arba palankiai nusiteikę. Palankios nuomonės turėjimas priimant sprendimus yra visada svarbus“, - tvirtino S. Jakeliūnas.