Parlamentaras prof. Povilas Gylys: Kodėl aš netinku?

„Turėjau įvertinti keletą svarbių dalykų, kurie kėlė prieštaringas mintis. Pirma - su kokia politine jėga ponas P.Gylys buvo išrinktas į Seimą, ir antra - jo neigiami vieši pasisakymai, niekinantys teisėsaugos sistemą. Dėl šių prieštaringų klausimų pasitarti sekmadienį skubiai sukviečiau ir socialdemokratų valdybą, ji pritarė mano abejonėms“, - vakar pareiškė premjeras A.Butkevičius.

Partija „Tvarka ir teisingumas“ iškart pareiškė pateiksianti tris naujas kandidatūras, jei A.Butkevičius paprašys prezidentės atleisti Saulių Skvernelį tuoj pat. Tiesa, naujos kandidatūros neatskleidžiamos, kol šalies vadovė dekreto dėl S.Skvernelio nepasirašė.

„Nusprendėme, kad P.Gyliui būtų sudėtinga dirbti sistemoje, kurią išvadino visokiais žodžiais. Natūralu, kad premjeras paprašė savos partijos valdybos išreikšti nuomonę, nes jis formuoja Vyriausybę. Jei premjeras būtų kitos partijos, jis savo partijos galėtų prašyti nuomonės apie kandidatą“, - Socialdemokratų valdybos narys Gediminas Kirkilas sakė „Vakaro žinioms“.

Pasak jo, tai nereiškia, kad koalicijos viduje atsirado įtampa.

„Ji visada buvo, ypač iš Darbo partijos pusės. Natūralu, kad visos trys koalicijos partijos yra konkurentės ir kiekviena kovoja už savo rinkėjus“, - neslėpė G. Kirkilas.

Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Petras Gražulis įtaria, kad dėl P.Gylio kandidatūros premjeras sulaukė skambučio iš prezidentūros.

„Tai yra absurdas. Socialdemokratai jau už mus renka mūsų kandidatą į ministro postą. Gal dar pradės nurodinėti, kas mūsų partijai turi vadovauti? P.Gylys yra sąžiningas, principingas žmogus. Tokių prezidentei nereikia, jai reikia valdomų žmonių“, - piktinosi P.Gražulis.

Povilas GYLYS, Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys, profesorius:

- Dėl „Tvarkos ir teisingumo“ kandidato į vidaus reikalų ministrus sprendė Socialdemokratų partijos valdyba. Ar nenustebino, kad viena partija sprendžia už kitą? Atrodo, kad tai pirmas kartas Lietuvos istorijoje.

- Tai pirmas kartas ne tik Lietuvos, bet ir visos politologijos istorijoje. Dar nėra buvę, kad partijos kandidatą tvirtintų kita partija. Galėčiau įsivaizduoti, kad valdančioji koalicija dėl tam tikros partijos kandidato pasitaria, galbūt koalicijos Politinė taryba pasitaria, bet ne viena partija. Nes praktika yra labai paprasta. Kiekvienai partijai priklausomai nuo rinkėjų skaičiaus yra skiriama kvota. Tas rinkėjų skaičius garantuoja tam tikrą Seimo nario mandato skaičių. Remiantis juo, susidaro frakcija. Jei ji įeina į valdančiąją koaliciją, turi savo kvotą Vyriausybėje. Partijos „Tvarka ir teisingumas“ kvota Vyriausybėje - dvi vietos: aplinkos ir vidaus reikalų ministro. Jei premjerui priimtinas kandidatas (o iš pradžių aš buvau priimtinas), jis siunčia paklausimą specialiosioms tarnyboms, ar kandidatas nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Jei gauna atsakymą, kad nekelia, - teikia kandidatūrą prezidentei, kuri ir apsisprendžia.

- Tačiau premjeras negavo informacijos, kad keliate grėsmę nacionaliniam saugumui.

- Jis iš viso negavo jokio atsakymo, nes specialiosios tarnybos net nepradėjo procedūros. O socialdemokratai surengė partinį susirinkimą. Matyt, todėl, kad pakeistų pirminę premjero nuomonę. Man didžiausią liūdesį kelia ne tai, kad neparemta mano kandidatūra, o tai, kad ginkluotų struktūrų profsąjungų žmonės daro politinį spaudimą Vyriausybei. P.Gylį gali patvirtinti, gali ir nepatvirtinti. Jei mokytojų profsąjungos pasisakytų prieš kandidatą į švietimo ir mokslo ministrus - būtų viskas gerai. Jos gali pareikšti savo nuomonę. Bet kai ginkluotos struktūros su kone grasinimo gaidelėmis pareiškia savo nuomonę - visai kas kita. Ir norėčiau jus informuoti, kad pareigūnai dalyvavo socialdemokratų valdybos posėdyje. Tai įeis į Lietuvos istoriją.

- Premjerui penktadienį neužkliuvo, kad jūs dalyvavote protesto akcijose, susijusiose su Garliavos istorija. O dabar jau kliūva, tarsi tai būtų kokia naujiena.

- Aš esu viešas asmuo jau 28 metus. Niekam ne naujiena, kokia buvo mano pozicija. Manau, kad su minėta istorija tai nesusiję. Yra kažkokios kitos povandeninės srovės.

- Kai išreiškėte savo kritišką nuomonę, jūs nebuvote nei ministras, nei iš viso politikas, nespaudėte teisėsaugos priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Tai gal jau ir kritiškos nuomonės išsakyti nebegalima?

- Tada buvau paprastas profesorius, manęs, kad piketų, mitingų, kitokių protesto akcijų rengimas atitinka demokratijos principus. Toje demonstracijoje, kurioje aš dalyvavau, viešoji tvarka nebuvo pažeista. O man prikaišioja, kad aš antrą kartą į politiką patekau ne tokiu būdu. Tai noriu paklausti: koks būdas yra negeras, koks geras? Už „Drąsos kelią“ balsavo maždaug 110 tūkst. rinkėjų. Jie nė kiek ne blogesni už kitų Seimo narių rinkėjus.

- Politikai mano, kad jie turi teisę nuspręsti, kuri partija gera, o kuri - bloga?

- Jie taip mano. Tačiau sprendžia rinkėjai. Jei atiduoda balsus, vadinasi, jų nuomone, partija yra gera. Be to, kaip minėjote, aš niekada nenurodinėjau, kaip reikia baigti tirti vieną ar kitą bylą, aš tik reikalavau teisingumo ir niekada neperžengdavau ribų. Taip, mano pastabos buvo kritiškos, tačiau tikrai nežeminau teisėsaugos, kaip dabar bandoma pasakyti.

Galų gale reikia prisiminti, kad garsiojoje Klonio gatvėje palaikymo koncertus rengdavo profesoriaus Vytauto Landsbergio sūnus Vytautas V.Landsbergis - Gabrieliaus Landsbergio tėvas. O ir pats profesorius Landsbergis su prezidente bent jau iš pradžių rėmė Neringą Venckienę. Net turiu tai įrodantį įrašą. Bet niekam tai neužkliūva.

- Koalicijos partneriai nori prieš rinkimus pasiimti kuo daugiau „Tvarkos ir teisingumo“ balsų?

- Sunku suprasti jų tikruosius motyvus atmetant mano kandidatūrą. Bet pačioje koalicijoje jau prasidėjo kova dėl balsų. Ir ne tik iš socialdemokratų, bet ir iš Darbo partijos, kuri nepalaikė sprendimo dėl Rolando Pakso, žėrė priekaištus dėl mokytojų algų ir t.t., pusės. Bet nemanau, kad tokie žaidimai gali atsisukti prieš pačios koalicijos partijas. Nemanau, kad iš to išloš pono Ramūno Karbauskio partija, daug besitikinti iš Sauliaus Skvernelio atleidimo istorijos, nes S.Skvernelis, peržengiantis etiškos kalbos ribas net būdamas ministras, neteks populiarumo: daugelis rinkėjų susimąstys, ar ta partija yra tokia švari, kokią ją norima pateikti. Ir joje esantys inteligentai pradės tuo abejoti.

Manau, kad artimiausiu metu partijų palaikymas persiskirstys. Didelių moralinių sunkumų patiria konservatoriai, liberalai ideologiškai yra, švelniai tariant, nevalstybinė partija, Darbo partija ir socialdemokratai irgi patiria tam tikrų sunkumų. Todėl pokyčių bus. Žmonės ieškos teisingumo. Šiandien teisingumo deficitas yra didesnis nei biudžeto deficitas.

Rolandas PAKSAS, Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas, buvęs prezidentas:

- Nuo kada nebe „Tvarka ir teisingumas“ sprendžia, ką deleguoti į jiems pagal kvotą priklausančius postus, o socialdemokratai?

- Nuo dabar. Nors, kiek aš esu politikoje, to nėra buvę, mes socialdemokratams jų ministrų niekada neparinkinėjome. Socialdemokratų valdyba gali svarstyti, ką tik nori, tačiau ar nebūtų keista, jei socialdemokratams teikiant kandidatus į jiems pagal koalicijos sutartį priklausančias vietas mes nutartume, kad jų kandidatas netinka. Pavyzdžiui, jei spręstume, kas bus vietoj Rimanto Šadžiaus? Bet jei premjerui reikia kokios nors rekomendacijos - duok, Dieve, jam sveikatos.

- Vienintelė įvardyta P.Gylio „nuodėmė“ - jis į Seimą pateko su „bloga“ partija.

- Jau tapo įprasta, kad nebe rinkėjai sprendžia, kas jiems yra tinkama, o politikai. Ir mano atveju taip buvo, rinkėjams neduota galimybė pasitikėti manimi arba nepasitikėti. O kalbant apie P.Gylį, premjerui ši kandidatūra tiko. Ir socialdemokratų valdyba nieko prieš profesorių, kaip žmogų, neturėjo. Tik esą jam skiriama ministerija ne ta. Atseit bus įtampos, piketai ir panašiai.

- Kas taip nusprendė?

- Tokį požiūrį nulėmė kai kurių vidaus reikalų sistemos profsąjungų lyderių, tarp kitko, turinčių ginklus, spaudimas. Bet įsivaizduokime, kas būtų, jei būtų išrenkamas šalies prezidentas, kuris yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas. Jei prieš jam prisiekiant Krašto apsaugos ministerijoje, Gynybos štabas ar kariuomenė pareikštų: mes jo neįsileisime, mums netinka. Ar čia nėra panaši situacija? Reikėtų kuo skubiau identifikuoti tuos žmones, kurie dabar, turėdami ginklus, politikuoja.

- Ar vis atsinaujinančios priešpriešos valdančiojoje koalicijoje nenulems to, kad dalis valdančiuosius palaikančių rinkėjų balsus atiduos kitoms partijoms?

- Jei rinkėjai ir nusisuks nuo socialdemokratų ar Darbo partijos, kartais koalicijos viduje besielgiančių keistai, tai tikrai neatsisuks į dabartines opozicines partijas. Atsisuks į „Tvarką ir teisingumą“, nes reikia elgtis padoriai ir atvirai.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“