Lietuvos Parlamentas nesismulkina
Lietuvai įsivesti eurą šiemet buvo būtina, nuolat akcentuoja politikai. Mat taip patvirtiname, kad esame vieningi, esame visavertė ES dalis. Deja, lygiuojamės tik kainomis, o pagal atlyginimus tebesame ES narių sąrašo pabaigoje. Ir ne tik paprasti šalies žmonės, bet ir mūsų politikai galėtų pasijusti tikrais skurdžiais. Mat už mūsų parlamentarus, nors jų atlyginimai ir kone 8 kartus didesni nei MMA, kaimyninėse šalyse yra daugiau uždirbančiųjų. Beje, toli gražu ne visur pastebima tokia didelė uždarbio atskirtis kaip mūsų šalyje.
Štai Lietuvos parlamentarų pareiginės algos bazinis koeficientas (130,50 euro) yra 19,4. Taigi pareiginė Seimo nario alga yra 2531,7 euro. Frakcijų vadovai uždirba vienu kitu bazinės algos dydžiu daugiau. Geriausiai Seime gyventi turėtų Loreta Graužinienė - šiemet Seimo pirmininko atlyginimas siekia 3366,90 euro. Jo pavaduotojas uždirba 3027,6 euro. Seime esančių komitetų pirmininkų atlyginimai siekia 2831,85 euro, o jų pavaduotojų - 2675,25 euro. Taigi net paprastas Seimo narys uždirba 7,8 karto daugiau nei MMA, kuris nuo liepos 1 d. yra 325 eurai.
Kaimynėje Latvijoje situacija irgi nėra pavyzdinė. Čia Saeimos nariai pagal pareigas ir atsakomybę gali uždirbti nuo 1500 iki 2800 eurų per mėnesį. O minimalus atlyginimas siekia vos 360 eurų per mėnesį. Taigi kai kurie parlamentarai nuo paprastų žmonių šioje šalyje atitolę taip pat kone 8 kartus.
Dar geriau gyvena Estijos parlamentarai. Čia didžiausias parlamentaro atlyginimas gali siekti net 5357,65 euro. Jie nuo 390 eurų MMA gaunančių žmonių pakilę dar aukščiau, nes uždirba 13,5 karto daugiau. Atstumas nuo paprasto žmogaus iki valdžios atstovo čia kone kaip iki kosmoso.
Panašus skirtumas, gal net didesnis, yra ir Turkijoje. Čia, ambasados pateiktais duomenimis, parlamentarai atskaičius mokesčius gauna apie 5000 eurų. O MMA šalyje siekia vos 424 eurus, taigi beveik 13 kartų mažiau nei parlamentaro pagrindinės pajamos. Į rankas nemažai gauna ir Prancūzijos parlamentarai, čia atlyginimas siekia 5357,65 euro. Džiugina tik tai, kad MMA šioje šalyje nėra toks jau skurdus ir siekia 1458 eurus.
Kaip ir nemažai ES šalių, taip ir prie bankroto ribos atsidūrusios Graikijos parlamentarų atlyginimai yra viešai neskelbiami. Neoficialiais duomenimis, graikų parlamentarai gauna apie 7000 eurų atlyginimą iki mokesčių. Žinoma, prie šios sumos dar gali būti mokami priedai priklausomai nuo parlamentaro einamų pareigų, atstovaujamo regiono dydžio. O štai MMA Graikijoje nėra įslaptintas. Šių metų sausio 1 d. jis siekė 684 eurus. Skirtumas nemažas - daugiau nei 10 kartų.
Didelė atskirtis tarp valdžios žmonių ir darbo liaudies yra ir Kroatijoje. Neseniai į ES įstojusi šalis Lietuvą lenkia ne tik parlamentarų atlyginimu, nes jie čia uždirba 3569 eurus, bet ir MMA dydžiu, kuris Kroatijoje siekia 396 eurus. Čia atskirtis tarp paprasto žmogaus ir valdžios atstovo atlyginimo - 9 kartai.
Uždirba ir tautai duoda
Nemažai uždirba ir kaimynės Lenkijos parlamentarai. Jie gauna ne mažiau kaip 2970,16 euro atlyginimą, kurį sudaro pareiginė alga ir priedas. Be to, parlamentarams Lenkijoje yra apmokamos kelionės, išlaikomi jų biurai, padengiamos kitos išlaidos. Taigi čia parlamentarai nuo paprasto 410 eurų MMA gaunančio žmogaus yra nutolę kiek daugiau nei 7 kartus.
Airijoje, kur parlamentarai uždirba 6 kartus daugiau nei įprasti žmonės, parlamentaro atlyginimas siekia 8740 eurų, o MMA - 1462 eurus.
Kiek paprastesnė situacija yra turtingesnėse Europos šalyse, tokiose kaip Prancūzija, Nyderlandai, Ispanija. Čia atskirtis tarp parlamentaro ir MMA gaunančio žmogaus neperžengia 5 kartų. Nyderlandų parlamentarai uždirba 7311,56 euro, t.y. 4,9 karto daugiau nei 1502 eurus siekiantis šalies MMA. Dar mažesnė atskirtis Ispanijoje - čia MMA siekia 757 eurus, o parlamentaro atlyginimas - 2813,87 euro iki mokesčių.
Algis ŠILEIKA, ekonomistas, prof. habil dr.:
- Koks turėtų būti racionalus skirtumas tarp parlamentaro atlyginimo ir MMA?
- Sunku net įsivaizduoti, kas tai gali pasakyti. Bet pajamų nelygybė, turint omenyje buvusias posocialistines šalis, Lietuvoje yra viena didžiausių. Skirtumas tarp MMA ir Seimo narių atlyginimų tai iliustruoja. Pažiūrėkime į tarpukario Lietuvą ir palyginkime prezidento Antano Smetonos ir jo durininko atlyginimus. Tuomet aukščiausios kvalifikacijos - prezidento - atlyginimas nuo nekvalifikuotą darbą dirbančio žmogaus algos skyrėsi 18 kartų.
- Kodėl tokie ryškūs skirtumai tarp algų iš viso atsiranda?
- Yra darbų ir pareigybių vertinimo metodika. Priklausomai nuo darbų ir pareigybių lyginamojo svorio ir jų vertinimo nustatomi ir atlyginimai. Tai paaiškinama plačiai paplitusia nuomone, kad Lietuvoje kvalifikuotų darbuotojų lyginamasis svoris yra mažesnis, palyginti su Vakarų šalimis. Dėl to kuriama ir pridėtinė vertė. Žinoma, dydžiai yra priklausomi nuo šių faktorių.
Be to, juk ir MMA pas mus labai jau varganas. Anksčiau latvius kiek aplenkdavome, o dabar jie jau gerokai aplenkė mus. Dabar dėl MMA mes galime rungtyniauti tik su rumunais ar bulgarais, apie estus, kurie dar toliau atitolę, nė nekalbu.
Žinoma, dar vienas svarbus faktorius yra skirtumas tarp kapitalo ir uždarbio apmokestinimo. Visi pripažįsta, kad darbas yra apmokestintas kur kas daugiau nei kapitalas. Visi senokai šneka, kad reikia tai persvarstyti, bet Vyriausybė kol kas to nedaro. Matyt, atlyginimų skirtumai ir yra to pasekmė. Juk ir per pastarąją krizę, kai buvo sumažinti atlyginimai, valdininkija uždarbį atsikūrė, MMA ilgą laiką neaugo, o dabar didėja vos po kelis eurus.
Taip pat per daug žaidžiama ir su neapmokestinamomis minimaliomis pajamomis. Iš gaunančiųjų minimalų atlyginimą mes išskaičiuojame didelius mokesčius, paskui juos kompensuojame. Taip atliekamas tik pajamų perstumdymas, kai iš pradžių atimama, o duodama kita forma. Tai yra chroniškos mūsų valstybės bėdos.
- Ką lemia didžiulis atotrūkis tarp daug ir mažai uždirbančiųjų šalyje?
- Praktika rodo, kad kuo šalis yra žemesnio išsivystymo, tuo pajamų nelygybė yra didesnė. Mūsų šalyje BVP yra kaip ir per mažas. Galima sakyti, kad tai yra tos nelygybės pasekmė, bet kartu ir priežastis. Sakoma, kad mažai gaminame, todėl negalima kelti atlyginimų, kita vertus, nekeliant atlyginimo žmonės nedirbs. Taip vieni vaizduoja, kad moka, o kiti vaizduoja, kad dirba. Todėl kvalifikuota darbo jėga iš dalies išsibėgiojo.
Prieš daugiau kaip 20 metų buvo pasiūlyta visų biudžetinio sektoriaus darbuotojų atlyginimus skirti pagal vienodus kriterijus. Buvo priimtas ir tai numatantis įstatymas, kriterijai, kurių buvo gal daugiau kaip 500. Sistema buvo puikiai subalansuota, bet ji nepatinka politikams. Tuomet pirmiausia Vyriausybė pradėjo skirti priedus įvairiems padėjėjams ir patarėjams, įsivėlė politinės nuostatos ir į numatytus kriterijus nebebuvo žiūrima. Jie įsivaizdavo, kad valdininkija stovi aukščiau už visus ir kad jie turi gauti daugiau, numato moksliniai kriterijai. Dabar viskas taip subyrėjo, kad tos pačios kvalifikacijos darbuotojai už beveik vienodą darbą gauna visiškai skirtingus atlyginimus biudžetinėje sferoje. Ką ir kalbėti apie valstybines įmones, tokias kaip „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos bankas, Ignalinos atominė elektrinė. Ten juk dirba valstybės tarnautojai. Tie vadai ir vadukai gauna didesnius už premjero ar net už prezidentės atlyginimus. Juk ten visų mūsų pinigai.
- Kai mums buvo brukamas euras, politikai argumentavo, kad turime tapti visaverčiais ES nariais. Ar reikia tikėtis, kad tokie tapsime ir atlyginimų požiūriu?
- Tam pirmiausia ir reikėtų sisteminio požiūrio ir rimtos specialistų grupės. Juk turime ekonomistų, kurie visai neblogai pašneka ar paanalizuoja. Bet mūsų Vyriausybė irgi visada tik dairosi pagalbos arba riejasi. Todėl ši problema taip ir lieka nesprendžiama. Nes politikai sprendimų nepriima ir tinkamai nieko neplanuoja, tik kartkartėmis užgesina kokį gaisrą.
- MMA taip pat yra ta tema, kuriai trūksta realaus požiūrio. Dabar MMA kėlimas priklauso nuo politikų norų, bet nėra susietas su jokiais racionaliais kriterijais, kurie padėtų MMA išvaduoti iš politikavimo.
- Tikrai taip. MMA turėtų būti susietas su racionaliais kriterijais. Net studentus trečiame kurse mokome tokių dalykų. Turėtų būti aiškūs MMA augimo kriterijai. Lygiai taip pat didinant pensijas turėtų būti kriterijai, pagal kuriuos jos turėtų augti. Tada nereikėtų papildomai ko nors kurti, galvoti ir laukiant rinkimų maloniai žiūrėti valdininkijai į dantis. Nes tik tada atsiranda būtinas reikalas ką nors padaryti.
- Bet politikai pastaruoju metu aiškina, kad Lietuvos ekonomika tiesiog žvėriškai auga ir viskas eina tik geryn.
- Bet nėra sisteminio požiūrio ilguoju ekonominiu periodu. Mūsų dabartinėje politinėje sistemoje vyksta absoliuti suirutė. Gal jau bent kiek prapruso politikai, bet matome, kas darosi darbo rinkoje, socialinėje srityje. Ministrai blaškosi, nežino, ką daryti. Iš pradžių kalbama, kad reikia kelti bedarbiams pašalpas, ir tarsi nematoma, kad bedarbių pašalpos baigia priartėti prie MMA. Juk dabar dalis žmonių, kartais net ištisos kartos nė nežino, kas yra darbas. Pakanka vos du kartus per mėnesį nueiti prie atitinkamo langelio ir pasiimti išmoką. Panašiai kaip graikai - priprato prie to, kad juos kažkas išlaikytų, o patys nieko daryti nenori.
Todėl reikalingas sistemiškai mąstančių žmonių kvalifikacinis lygis. Pažiūrėkime, ką kalba politikai apie globos temą. Mykia, nes nesupranta. Jie nėra užtikrinti, todėl pašneka ir dairosi, gal kas ką pasiūlys. Štai prezidentė kažką pasakė ir visiems gerai, nes savo nesugalvojo. Bet juk ne prezidentė turi spręsti tokius dalykus, čia turi būti sprendimas, pagrįstas specialistų. Deja, daugelis socialinių ekonominių problemų Lietuvoje sprendžiamos ne specialistų. Pagrindinis argumentas: „Aš taip manau.“ O tai tėra atskiras faktas, deja, pamirštant jį susieti su visa šalies ekonomine raida.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Rašyti komentarą