Papildų platintojai ir toliau ieško kvailių

Po to, kai dienraštyje buvo publikuotas straipsnis apie tai, kad viena farmacijos bendrovė atakuoja pagyvenusius klaipėdiečius neva nemokamų maisto papildų siuntomis ir reikalauja susimokėti už pakuotę, redakcija sulaukė ir daugiau pasipiktinusių žmonių skambučių.

Klaipėdiečiai, dažniausiai vyresnio amžiaus, skundėsi, jog siuntos ir raginimai susimokėti į jų namus tebeplaukia.

Senyvo amžiaus žmones tokia produkcijos reklama gąsdina. Jie klausinėja, kur dėti gautus papildus. Kai kurie net pasiryžę sumokėti už neužsakytas prekes tam, kad įkyrūs siūlytojai paliktų juos ramybėje. Deja, taip neatsitinka, priešingai - sumokėjus į namus arba pašto skyrių keliauja viena siunta po kitos. Už jas žmonės taip pat spaudžiami sumokėti.

Jau rašėme, kad sulaukus prievarta brukamų prekių, jų gavėjai neturėtų sukti galvų, kur jas dėti. Tiesiog jei žmogus yra tikras, kad prekių neužsisakė, registruotus laiškus, informuojančius apie siuntas paštuose, ir pačias siuntas turėtų ramia sąžine išmesti į šiukšlių dėžę.

Tokio pobūdžio reklama yra traktuojama kaip nusikaltimas. Šį faktą pažymi vartotojų teisių apsaugos specialistai. Tą pripažįsta ir reklamos bei mrinkodaros žinovai.

"Išeitis - šviesti žmones"

Linas ŠIMONIS, rinkodaros specialistas

Akivaizdu, jog tai, apie ką pasakojate, su prekių rinkodara neturi nieko bendra. Bendrovės, siuntinėjančios papildus, reketuoja žmones. Šiuo atveju, manau, Lietuvoje turėtų žymiai geriau veikti teisėsaugos arba asmens duomenis prižiūrinčios institucijos. Šiandien duomenys yra vagiami, perkami. Keista, kad bendrovės nusikalstama veikla užsiima, ko gero, puikiai žinodamos, kad Lietuvoje veikia asmens duomenų apsaugos ir reklamos įstatymai. 13-as pastarojo įstatymo punktas sako, kad reklama telefonu, faksu, elektroniniu paštu be asmens sutikimo yra draudžiama. Už šio punkto pažeidimą gresia baudos iki 5000 Lt.

Lietuviška teisėsauga miega, todėl nenuostabu, jog internete mirga skelbimai, siūlantys už tam tikrą sumą pirkti duomenų bazes. Šiuos pažeidimus galima traktuoti kaip mažus, tačiau jei į tai žiūrime pro pirštus, kitas žingsnis yra jūsų minėti atvejai, kai prekės platinamos nusižengiant įstatymams. Dar po to galime sulaukti skambučio į duris ir pistoleto, įremto į smilkinį - arba moki, arba ne...

Tiems, kurie varto rankose nelauktą siuntinį ir nežino, ką daryti, patariu nedaryti nieko. Juk žmogus nepateikė jokių duomenų, jis nieko neprašė. Į siuntinį reikia nekreipti dėmesio, jį išmesti. Galima parašyti skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl nelegaliai panaudotų duomenų.

Tikiu, jog bendrovėms talkina reklamos agentūros, ypač - dabartiniu metu, kai reklama išgyvena ne pačius geriausius laikus. Reklamos bendrovės imasi kurti nesąžiningas veiklos schemas ir strategijas.

Kovoti su šiuo reiškiniu reikia viešumu ir bendraujant su senyvo amžiaus žmonėmis. Pradėkime nuo savo tėvų. Paaiškinkime jiems galimas grėsmes, pinigų viliojimo būdus. Pats esu tą padaręs. Mano tėvai yra sulaukę ir skambučių dėl avarijos, į kurią neva pateko jų sūnus. Kadangi buvo informuoti, kaip elgtis, viskas baigėsi gerai, sukčiams nepasisekė.

Vaida JUTKONĖ