Palangoje minima Pasieniečių diena

Pagrindinė Pasieniečių dienos šventė pirmadienį vyks Palangoje, kur pasieniečiai organizuos įvairių renginių.

Prieš vidurdienį VSAT rinktinių vėliavų būriai rikiuosis Palangos užkardoje, Bangų gatvėje. Po rikiuotės vado raporto VSAT vadui Renatui Požėlai iš užkardos bus žygiuojama iki Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios.

Vidurdienį bažnyčioje bus aukojamos šv. Mišios už VSAT. Po jų prasidės maršas paradas, kuris nuo bažnyčios eis Jono Basanavičiaus gatve iki Jūratės ir Kastyčio skvero. Šiame skvere vyks iškilmingas šventinis ceremonialas, labiausiai nusipelniusiems pasieniečiams bus įteikti apdovanojimai, pranešė VSAT.

Po pietų pasieniečiai žiūrovus pakvies ant Palangos tilto, nuo kurio bus galima stebėti jūroje vyksiančią operaciją. „Aro“ pareigūnai iš pasieniečių sraigtasparnio „Eurocopter“ desantuosis ir šturmuos pažeidėjų laivą. Šį vaidmenį atliks pasieniečių laivas ,,Kihu“.

Oficiali Pasieniečių dienos data – birželio 29-oji – Lietuvoje pirmą kartą ji paminėta 1922-aisiais. Tų metų sausį tuometinis Lietuvos krašto apsaugos ministras Petras Šimkus pasirašė įsakymą kariuomenei, kuriuo įteisino profesinę pasieniečių dieną – birželio 29-ają – kaip Pasienio pulko šventę.

1999 metais Pasieniečių dienos minėjimas buvo atkurtas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, ir jos padaliniuose.

Be to, šiemet Pasieniečių diena sutampa su 95-mečiu, kai pradėta kurti Lietuvos valstybės sienos apsaugos sistema. 1920-ųjų vasario 1-ąją pradėtas formuoti I parubežinis (pasienio) pulkas, kuriam vadovauti paskirtas pulkininkas leitenantas Petras Kubiliūnas.

Šiandien VSAT priklauso vidaus reikalų sistemai ir kontroliuoja, kad Šengeno sutarties valstybių išorės sienos saugumas atitiktų reikalavimus.

Lietuvos valstybės sienos ilgis yra 1763 kilometrai. Lietuvos pasieniečiai saugo ir kontroliuoja apie dešimtadalį visos Šengeno sutarties valstybių išorės sausumos sienos, t. y. 1070 kilometrai.