Pagarba išėjusiesiems - per tarpininkus

"Visiškai iškreiptos kapų lankymo tradicijos. Žmonės įkišami į kolumbariumą, kad nereikėtų vargti ir jų kapų prižiūrėti. O viena pažįstama, gyvenanti užsienyje, savo klaipėdietę mamą laidojo Kėdainiuose vien dėl to, kad ten gyvena jos draugė, kuri sutiko prižiūrėti motinos kapą", - pastebėjo vienas klaipėdietis.

Kapų priežiūros paslaugą teikiantys pokalbininkai tikino, kad klientų kasmet atsiranda vis daugiau. Pasak jų, tai - ir emigracijoje gyvenantys lietuviai, ir užsiėmę didmiesčių gyventojai. Tačiau esą kur kas geriau, kai žmogus, pats neturintis laiko, sumoka kitam žmogui, kad šis sutvarkytų artimojo kapą, o per Vėlines nuneštų gėlių ir uždegtų žvakelę, nei palieka kapą visiškai apleistą.

Atsiunčia nuotraukas

Tokią paslaugą visoje Lietuvoje teikiančios bendrovės atstovas Karolis Ušinskas pasakojo, jog verslo idėja jam kilusi prieš dvejus metus.

"Pastebėjome, kad tiek daug apleistų kapų, o emigracija vis didėja, tad nusprendėme pasisiūlyti tvarkyti svetimus kapus. Idėja pasitvirtino. Išties, yra labai daug žmonių, kurie labai užsiėmę ir neranda laiko prižiūrėti artimųjų kapų", - pasakojo K. Ušinskas.

Pasak jo, jei klientai pageidauja, - jiems atsiunčiamos nuotraukos, kaip atrodė kapas iki sutvarkymo ir kaip atrodo po jo.

"Iš tiesų keičiasi ir kapinių mados. Žmonės nebenori didžiulių darželių, o žiūri, kad būtų praktiška ir prireiktų kuo mažiau sąnaudų. Pavyzdžiui, jei kapas apipiltas skaldele, per metus pakanka jį sutvarkyti porą kartų", - pastebėjo K. Ušinskas.

Pasak jo, kiekvienu atveju paslaugos įkainiai individualūs: priklausomai nuo kapo, kas mėnesį jo prižiūrėtojams gali tekti mokėti nuo 60 iki kelių šimtų litų. Kapavietės priežiūros paslauga visus metus preliminariai kainuoja nuo 650 Lt.

Daugiausia sulaukiama vienkartinių užsakymų, ypač prieš mirusiųjų pagerbimo šventes. Toks vienkartinis kapo sutvarkymas gali kainuoti nuo 70 iki kelių šimtų litų.

Užmiršta, kur kapas

Klaipėdos miesto savivaldybės Kapinių priežiūros poskyrio vedėja Zina Stankienė sakė neturinti informacijos, ar tvarkyti svetimus kapus - populiari paslauga uostamiestyje.

"Į mus niekas nesikreipia, ieškodami tokių žmonių, be to, mes ir negalėtume tarpininkauti. Bet juk tam yra internetas, skelbimai", - sakė Z. Stankienė.

Vaikščiodama po kapines, ji sakė dažniausiai matanti, kad kapus tvarko senyvo amžiaus žmonės. Tačiau kiek iš jų tai daro už atlygį, - nežinia.

"Apleisti kapai - kintantis reiškinys, tačiau neišnykstantis. Yra visokiausių priežasčių, kodėl žmonės negali prižiūrėti savo artimųjų kapo - ir emigracija, ir Klaipėdoje pasibaigusios giminystės šaknys. Juk kitą kartą ne taip paprasta iš kito Lietuvos krašto atvažiuoti, ypač, jei esi senyvo amžiaus. Būna ir tokių atvejų, kai pas mus ateina žmonės ir prašo padėti surasti artimojo kapą, nes taip seniai prie jo buvo, kad nebeprisimena, kur jis yra", - pasakojo Z. Stankienė.

Pasak jos, dažniausiai į kitą šalį išvažiuojantys lietuviai užpila savo artimųjų kapus skaldele, kad jie estetiškai atrodytų ir nereikalautų priežiūros.

Padidėjo konkurencija

Jai antrino Valdas, kuris su draugu prieš trejus metus pradėjo siūlyti žmonėms kapitalines kapų tvarkymo paslaugas.

"Siūlome žmonėms sutvarkyti kapą taip, kad vėliau nereikėtų vargti jį prižiūrint - užpilti kapo vietą skaldele, užkloti trinkelėmis, arba uždėti granito plokštę. Prieš trejus metus užsakymų turėjome labai daug, bet atėjo krizė, žmonės pradėjo taupyti, o ir konkurencija padidėjo", - verslo sėkme šiemet nebegalėjo pasidžiaugti Valdas.

Pasak jo, užpilant kapą skaldele prašoma po 100 litų už vieną kvadratinį metrą, klojant trinkeles - nuo 130 litų.

"Būna, kad mūsų paprašo tiesiog nuravėti kapą. Priklausomai nuo to, kiek jis apžėlęs, prašome nuo 50 iki 200 litų", - pasakojo Valdas.

Bobulyčių monopolis

Tačiau tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog svetimų kapų tvarkymas gali būti puikus papildomas uždarbis. Jau įsitvirtinusieji šioje srityje neužleidžia pozicijų ir naujų pagalbininkų neįsileidžia.

Plungėje gyvenančios dvi jaunos merginos nusprendė papildomai užsidirbti ir vasaros pradžioje pasiskelbė galinčios tvarkyti ir prižiūrėti kapus, tačiau iki šiol sakė sulaukusios vos dviejų užsakymų.

"Prieš tai išanalizavome rinką ir pastebėjome, kad rimtų firmų yra tik didmiesčiuose, o mažesniuose miesteliuose kapus prižiūri senyvos moterėlės. Pavyzdžiui, Plungėje kone kiekviena kapuose besisukiojanti bobulytė turi po 50 kapų ir vien už tai, kad tuos kapus per vasarą palaisto, nuo kiekvieno kliento gauna po 100 litų. Ar ne puikus biznis? O jei dar sutari, kad ir paravėsi, kaina išauga gerokai. Bet tik pabandyk į tų bobulyčių tarpą įlįsti - jokių šansų", - pastebėjo plungiškė Laura.

Pasak jos, kad ir kiek bandė priklijuoti prie kapinių tvoros skelbimų apie siūlomą paslaugą, - senolės visus nudraskydavo.

"Žinoma, tai nėra lengvas darbas. Mes gavome vieną užsakymą kapą užpilti gera žeme. Reikėjo ilgai ieškoti, kol radome, kur žemė pigiausia, kad iš to nors kiek galėtume uždirbti. Už darbą gavome 200 litų", - prisiminė Laura.

Ne ką geriau sekėsi ir kitai jaunai klaipėdietei, kuri internete pasiskelbė, kad už minimalų 40 litų mokestį galėtų sutvarkyti kapą.

"Tik keletas žmonių paskambino ir tie patys sakė, kad tokios paslaugos jiems reikės nuo pavasario. Kol kas neturiu nė vieno užsakymo. Nežinia, ar ši rinka Klaipėdoje jau užpildyta, ar tiesiog žmonės neturi pinigų", - svarstė jauna klaipėdietė, nepanorusi skelbti savo vardo.

Pats gyvenimas diktuoja tradicijų pokyčius

Prof. Rimantas BALSYS, Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas, etnologas, humanitarinių mokslų daktaras

Tradicijos nėra koks nors sustabarėjęs dalykas. Pats gyvenimas diktuoja jų pokyčius. Ypač dabar viskas vyksta labai greitai. Prieš 500 metų tos pačios laidojimo, kapų lankymo tradicijos nesikeitė šimtmečiais, o dabar situacija visai kita. Daugelis dalykų keičiasi dėl tos pačios emigracijos. Kol buvome sėslesni, galėjome ir kapines ramiai prižiūrėti. O vos tik langai ir durys atsivėrė - ir pasklidome kaip tarakonai kas kur. Belieka tik apgailestauti, kad taip yra, jog patys nebegalime prižiūrėti savo artimųjų kapų. Kita vertus, tai turėtų išaugti į esminius laidojimo tradicijų pokyčius. Gal iš tiesų reikėtų iš esmės perplanuoti kapinių koncepciją. Pavyzdžiui, užsienio šalyse užsėjama žolė ir kapo vietą žymi tik atminimo lentelė. Kapinių prižiūrėtojai nušienauja žolę - ir tvarka. Dabar Lietuvoje įsigaliojusi vargo padiktuota tradicija, kai kapai užpilami skalda - atrodo neestetiškai ir prieštarauja mūsų papročiams.

Ar yra kokios naudos jei ant tavo artimųjų kapo svetimas žmogus už tam tikrą atlygį per Vėlines uždega žvakelę? Tokia žvakė geriau nei nieko. Bet juk žvakę už mirusįjį galima uždegti ir esant už 5 tūkst kilometrų nuo artimojo kapo. Juk pripažįstame, kad Dievas yra visur.